A. Kubilius: žemdirbiams tuščių...

Šalies žemdirbiams apie 170 mln. litų tiesioginių išmokų už praėjusius metus bus išmokėtos iki balandžio 30 dienos.

Šios lėšos labai pravers ūkininkams ruošiantis pavasario sėjos darbams, kitoms ūkio reikmėms.

Tokią žinią finansų ministras Algirdas Šemeta pranešė ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose surengtame Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir valstybės institucijų vadovų susitikime su Lietuvos žemdirbių kongreso organizacinio komiteto nariais.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, organizacinio komiteto nariai paruošė ir pateikė Vyriausybei dokumentą - žemdirbių savivaldos pasiūlymus ir reikalavimus dėl krizinės situacijos šalyje įveikimo, žemės ūkio veiklos subjektų apmokestinimo ir jų veiklos teisinio reglamentavimo bei bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo.

Po susitikimo su žemdirbiais Premjeras A. Kubilius pabrėžė, kad pokalbis buvo labai konstruktyvus, sulaukta daug konkrečių pasiūlymų, kaip, esant labai sunkiai ekonominei situacijai, padėti labiausiai finansinės paramos būtinoms agroverslo sektoriaus šakoms. Ypač sudėtinga situacija yra susiklosčiusi pieno sektoriuje.

Premjeras teigiamai įvertino žemdirbių atstovų pasiūlymą, kad daugiau pieno ir jo produktų galėtų tiesiogiai iš ūkininkų pirkti viešasis sektorius - ligoninės, mokyklos.

Vyriausybės vadovas teigė, kad kai kurias problemas spręsti nebus lengva. Jis pripažino, jog nelengva konkurencija su Lenkija, kuri lemia ne tik tai, kad šalyje mėsai yra taikomos PVM lengvatos, bet ir tai, kad lenkiško zloto kursas per pastarąjį pusmetį labai stipriai nukrito. Todėl Lenkijoje maisto produktai, palyginti su Lietuvos rinka, atpigo perpus.

Premjeras sakė, kad Vyriausybė nesirengia šalies žemdirbiams dalyti tuščių pažadų. A. Kubiliaus teigimu, visi finansiniai įsipareigojimai žemės ūkiui, kurie buvo numatyti biudžete, bus įvykdyti. Kita vertus, Premjeras neslėpė, kad kai kuriuos dalykus įveikti vargu ar bus galima.

Tai pasakytina apie globalinį maisto produktų kainų kritimą, valiutų devalvavimą pagrindinėse eksporto rinkose, produktų vartojimo mažėjimą.

Vyriausybės vadovas teigė, kad bus imtasi griežtų priemonių sutramdant monopolinę situaciją mažmeninėje prekyboje, kalbant apie atsiskaitymų už pateiktą produkciją laikotarpio savavališką pailginimą ar vienpusišką primetimą įvairių kitų prekybinių mokesčių. Taip pat reikėtų labiau skatinti geras iniciatyvas, plėsti mažųjų ūkininkų turgelių tinklą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas B. Markauskas po susitikimo dideliu entuziazmu netryško. Jis sakė, kad į pieno sektoriaus modernizavimą ūkiai, žemės ūkio bendrovės yra investavę maždaug apie 260 mln. litų.

Dabar toks didelis pieno kainų kritimas ūkininkus labai jaudina, kai kuriems ūkiams gresia bankrotai. Gerai, kad ES padidino pieno eksporto subsidijas, tačiau tos lėšos sugrįžta vėlai, tik po 2-3 mėnesių.

Beje, negalutiniais duomenimis, šiuo metu ūkininkai bankams ir kitiems kreditoriams turi apie 600-700 mln. litų pradelstų skolų. Tuo tarpu žemdirbiams vien pieninės yra skolingos 2,8 mln. litų.

Savo ruožtu finansų ministras A. Šemeta atmeta bet kokias galimybes mažinti PVM. Jo teigimu, šis mokestis biudžetui duoda daugiausiai pajamų.

Lietuvos žemdirbių kongreso organizacinio komiteto nariai ir Vyriausybės vadovas sutarė dar kartą susitikti kovo mėnesį.