Lietuvos laikraščiai neklysta?

Lietuvoje tik pradedamos diegti Vakaruose praktikuojamos žiniasklaidos skaidrumo priemonės, rodo žiniasklaidos atskaitingumo tyrimas.

Pasak tyrėjų, penki nagrinėti Lietuvos laikraščiai ne tik vengia skelbti informacijos atitaisymus, bet ir šykšti informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus ir jų turtinius interesus, kurie gali turėti įtakos objektyviam informacijos pateikimui.

"Iki šių dienų ginčijamasi, kiek žiniasklaida turėtų būti atskaitinga visuomenei, kuriai ir apie kurią žurnalistai rašo, ir iš kurios duoną valgo. Jeigu pasižvalgysime pasaulyje, pamatysime, kad yra labai daug įvairių, labai žinomų žiniasklaidos priemonių, kurios neskelbia savo atitaisymų. Ne tik Lietuvos žiniasklaida to nedaro", - pristatydamas tyrimą teigė R. Sakadolskis.

Pasak jo, faktinių klaidų žiniasklaidoje daugėja, todėl svarbu, ar jos yra pripažįstamos.

Lietuva atrodo prasčiausiai

Žvalgomajame žiniasklaidos atskaitingumo tyrime dalyvavo trys šalys: Latvija, Lietuva ir Švedija.

Pasak tyrimą pristačiusių Žurnalistikos instituto lektoriaus Romo Sakadolskio ir žurnalistės, Žurnalistų ir leidėjų komisijos narės Audronės Nugaraitės, šalys buvo pasirinktos dėl panašios žiniasklaidos sistemos ir periodikos skaitymo tradicijos.

Ekspertai išnagrinėjo šešis Lietuvos, Latvijos ir Švedijos dienraščius: lietuviškus "Lietuvos rytą" ir "Respubliką", latviškus "Diena" ir "Latvijas Avize" bei švediškus "Dagens Nyheter" ir "Svenska Dagblatet".

Siekiant palyginti įvairių rūšių Lietuvos dienraščių atskaitingumą, buvo tyrinėti dar trys Lietuvos dienraščiai: "Verslo žinios", "Lietuvos žinios" bei "Vilniaus diena".

Tyrime buvo nagrinėtos trijų valstybių žiniasklaidos penkios skaidrumo sritys: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informavimo politika ir grįžtamasis ryšys.

Dviejose srityse - ištaisymai ir savininkystė - "Vilniaus diena" truputį išsiskyrė iš konkurentų, pateikdama kiek daugiau medžiagos apie savininkystę skaitytojams nei kiti. Vienoje srityje - kritiški laikraščio turinio atžvilgiu laiškai redaktoriui - labiau išsiskyrė "Verslo žinios".

Kitomis skaidrios žiniasklaidos priemonėmis šiuose dienraščiuose nesinaudojama.

Keturi iš penkių laikraščių tiriamuoju laikotarpiu neskelbė jokių ištaisymų, taigi nepripažino nė vienos savo darbo klaidos. Keturi iš penkių neskelbė jokių laiškų redakcijai, kuriuose būtų kritikuojamas leidinio turinys.

Redakcijų darbas - neskaidrus

Nė vienas dienraštis neskelbė reikiamos informacijos apie savininkus ar jų turtinius interesus.

Pasak R. Sakadolskio, redakcijos negalėjo pasigirti ir darbo skaidrumu. Visos redakcijos teigė, kad darbe vadovaujasi Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, bet apie papildomas vidines taisykles neužsiminė.

Tokiomis taisyklėmis būtų aiškiai atskirtos redakcijos ir verslo funkcijos, informavimo nuostatos. Jas perskaičius turėtų būti aišku, kokiais kriterijais redakcija atrenka ir skelbia informaciją.

Redaktoriai nė karto neinformavo skaitytojų apie jų naudojamą informavimo politiką, jokioje redakcijoje neveikė ombudsmeno institutas, nebuvo rengiami klausimynai skaitytojams apie laikraščio turinio tikslumą bei šališkumą, nebuvo organizuojami specialūs redakcijų susitikimai su skaitytojais.

Pasak tyrėjų, daugelyje pažangių pasaulio šalių laikraščių skaidrumo priemonės leidžia redakcijoms pelnyti skaitytojų pasitikėjimą, o Lietuvos dienraščiai tebegyvena mintimi, jog skaitytojai turėtų jais paprasčiausiai tikėti.

Tyrėjų teigimu, skandinavų žiniasklaida dėl didesnės demokratijos patirties kelia ir taiko sau aukštesnius žiniasklaidos atskaitingumo reikalavimus. Švedijos dienraščiai taiko daugiausia skaidrumo matavimo vienetų ir taip iš dalies užtikrina didžiausią skaidrumą tarp tirtų šalių dienraščių.

Latvijos ir Lietuvos dienraščiai dar tik pradeda taikyti skaidrumo kriterijus, norėdami kokybiškai dirbti ir būti atsakingais prieš skaitytojų auditoriją.

Pasak A. Nugaraitės, Lietuvos žurnalistų savireguliacija "išsisėmusi", todėl pačiai žurnalistų bendruomenei derėtų pradėti spręsti problemas.

Tyrėjų teigimu, "žiniasklaidai apsimoka būti skaidriai", nes taip didinamas skaitytojų lojalumas, o kartu ir reklamos įkainiai.

Tyrimo tikslams buvo pritaikyta JAV Merilendo universiteto "Tarptautinio žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centro" tyrimo metodologija.

Amerikiečių tyrimas parodė, jog skaidriausiai ir atskaitingiausiai dirba britų laikraščio "The Guardian" ir amerikiečių "The New York Times" redakcijos, o mažiausiai skaidriai ir atskaitingai - britų televizijos stotis "Sky News" ir amerikiečių savaitinis žurnalas "Time".