Atleistas darbuotojas tapo konkurentų...

Iš įmonės nugvelbtą informaciją kitoms bendrovėms pardavinėjęs kaunietis savo kaltę pripažino tiktai teisme.

Verslininkų atstovai įspėja, kad ateityje tokių atvejų gali padaugėti.

Pasaulyje įprasta, kad didžiulės bendrovės šnipinėja vienos kitas norėdamos išgauti komercines paslaptis. Taip elgiasi net kai kurios valstybės.

Lietuvoje šnipinėjimo skandalų kol kas beveik nepasitaikydavo. Tačiau Kauno įmonės "Projektana" patirtis rodo, kad niekas nuo to nėra apsaugotas.

Pasirūpino išeidamas

Polinių pamatų bei atraminių sienelių projektavimu ir įrengimu besiverčianti įmonė dar 2008 metų liepą atleido vieną savo darbuotojų A.N.

Bet vėliau vadovams kilo įtarimų, kad apie jų pasiūlymų turinį įvairiems konkursams konkurentai nutuokė jau iš anksto. Buvo žinoma pasiūlymų kaina, taip pat kitos detalės.

"Kai kuriais atvejais net nesupratome, kodėl nei iš šio, nei iš to pralaimėjome konkursą.

Paskui pradėjome tikrinti, kas vyksta. Yla iš maišo išlindo netrukus", - pasakojo "Projektanos" vadovas Tadas Liutkus.

Išsiaiškinta, kad atleistasis darbuotojas išeidamas išsinešė ir visą įmonės informaciją.

Pasirašė taikos sutartį

Paaiškėjus šiems faktams ir surinkus pakankamai medžiagos, bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama atlyginti beveik 300 tūkst. litų žalą.

Teisme prispaustas nenuginčijamų įrodymų buvęs darbuotojas pripažino savo kaltę, tikino besigailįs dėl tokio poelgio.

"Sutarę dėl kompensacijos dydžio, kad ir mažesnio, nei reikalavome iš pradžių, bylą baigėme taikos pasirašymu.

Nesinorėjo niekam keršyti, užtenka, kad žmogus gailėjosi ir atlygino žalą.

Tačiau tai bus bent įspėjimas kitiems, kad komercinių paslapčių vagystė nėra nebaudžiama", - sakė T. Liutkus.

Ateityje šnipų pagausės?

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, kol kas komercinio šnipinėjimo atvejų šalyje nėra daug, bet nuo to būtina saugotis iš anksto.

"Apie tai esame diskutavę asociacijos prezidiume.

Mūsų nuomone, įmonės turi labiau saugoti savo komercines paslaptis tiek nuo išėjusių iš darbo ar atleistų, tiek nuo tebedirbančių žmonių.

Juk pagundų pasitaiko visokių. Tad reikia griežtai apibrėžti, kas yra konfidenciali informacija, ir atsakomybę už jos nutekinimą numatyti darbo sutartyse", - sakė D. Arlauskas.

Jo nuomone, tai taptų itin aktualu, jei Lietuva, kaip piešiama gražiose vizijose, taptų aukštųjų technologijų valstybe.

"Jeigu užaugsime ir pradėsime į pasaulį eksportuoti naujas technologijas, tada jau reikės saugotis kaip reikiant. Šnipų tuomet tikrai neišvengsime", - įspėjo D. Arlauskas.