"Microsoft": krizėje...

Janas Muehlfeitas, "Microsoft" vadovas Europoje, neabejoja, kad technologijos ne tik verslui, bet ir valstybėms gali padėti iš krizės išbristi stipresnėms. "Istorija rodo, kad vien nesiliovusieji investuoti į inovacijas klesti po krizės", - interviu lrt.lt teigė jis.

"Žinote demografinius duomenis - Europa sensta, tai reiškia, kad su mažiau žmonių reikės būti produktyvesniems", - priduria J. Muehlfeitas.

Kaip technologijos gali padėti verslui ištverti ekonominę krizę?

Šiuo metu iššūkis Europai vis dar yra išlikti konkurencingai. Žinote demografinius duomenis - Europa sensta, tai reiškia, kad su mažiau žmonių reikės būti produktyvesniems. Šiuo metu tai padaryti labai sunku: būtinos įvairios socialinės reformos.

Manau, kad produktyvumas - tiek individo, tiek kompanijos ar valstybės - ateityje dar labiau priklausys nuo inovacijų. Istorija rodo, kad vien nesiliovusieji investuoti į inovacijas klesti po krizės. Todėl ir mes didiname investicijų sumas. "Microsoft" 2009 metais investicijoms skyrė 1 mlrd. daugiau - 9 mlrd. dolerių.

Pažvelkite į kaimyninę Suomiją: 1991 metai jos BVP krito 10 proc., nedarbas šoktelėjo nuo 3,5 iki 20 proc. Mattis Vanhanenas, tuometinis Suomijos premjeras (dabar vadovaujantis "Nokia" kompanijai) teigė, kad per krizę valstybės išlaidos buvo sumažintos iki minimumo, tačiau investicijos į inovacijas ir mokslą buvo net padidintos. Šiandien Suomija yra viena konkurencingiausių šalių, kurioje švietimo sistema yra viena geriausių pasaulyje.

Manau, kad inovacijos yra kertinis dalykas. Pasaulis vis labiau globalizuojasi ir kvaila manyti, kad Indijoje ar Kinijoje vis dar vyraus pigi darbo jėga. Šios šalys labai greitai modernėja. Be to, nauji konkurentai atsiranda ir Pietų Amerikoje, Tolimuosiuose Rytuose, vadinasi, Europai reikia paskubėti.

Be to, turime nepamiršti, kad pinigus, kurie naudojami gaivinant ir stimuliuojant ekonomiką, kažkam reikės grąžinti ateityje. Vadinasi, valstybės aparatas turės būti daug labiau efektyvus. Čia technologija gali padėti sutaupyti daug pinigų, nes, manau, vienas uždavinių yra pagaminti daugiau, išleidžiant mažiau.

Valstybės administravimas, sveikatos apsauga, švietimas - visose šiose srityse yra kur tobulėti. Čia technologijos gali labai pasitarnauti.

Kaip šiame kontekste vertinate Lietuvą? Ar ji turi pakankamai jėgų, kad išgyventų krizę ir taptų pažangia šalimi?

Konkuruojant svarbu keletas dalykų. Pirma, auganti ekonomika (BVP augimas, žema infliacija, mažas nedarbo lygis). Antra, viešajame sektoriuje (tiek šalies centre, tiek regionuose) būtinos stiprios institucijos. Gerinant jų valdymą ir kokybę technologijos svarbios: nežinau, kokia situacija Lietuvoje, tačiau kitur vien ataskaitoms ir pranešimams viešajame sektoriuje išleidžiama vidutiniškai 3,8 proc. viso biudžeto. Įsivaizduokite, jeigu čia sutaupytumėte, pavyzdžiui, 2 proc.

Trečia, infrastruktūros išsivystymas labai svarbus ir kitiems sektoriams: švietimui, sveikatos apsaugai. Reikia skatinti, kad verslas ten investuotų. Ir galiausiai reikia rūpintis verslo aplinka, neužkrauti verslininkams biurokratinės naštos. 

Neseniai paskelbta, kad Lietuvos BVP smuko 12,6 proc. Kaip mums reikėtų elgtis?

Žinau, kad Lietuvoje dabar sunki padėtis. Tačiau tiek verslas, tiek valstybė turi balansuoti darbo santykius ne tik dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Manau, kad visoms Europos šalims reikia daug daugiau investuoti į žmonių įgūdžius. Tradicinis švietimo modelis (kai išmokdavai vieną dalyką visam gyvenimui) dabar nebegalioja: mokomės visą gyvenimą.

Per daug kalbame apie darbus, manau, reikia kalbėti apie įgūdžius - su jais bus sukurti ir darbai. Danijoje sukurtas lankstus švietimo modelis. Jis susietas su apsauga nuo nedarbo: jei Danijoje prarandate darbą, jums garantuotos galimybės įgyti kitą specialybę, nevien gauti bedarbio išmoką. Valstybė turi garantuoti nuolatinį mokymąsi. Įgūdžiai svarbūs ne tik jauniems, bet ir pagyvenusiems žmonėms.

Nežinau, kas tai pasakė, tačiau labai teisingai: "Neraštingi XXI amžiuje bus ne tie, kurie nemoka rašyti, skaityti ir skaičiuoti, bet tie, kurie nesugebės šių įgūdžių atnaujinti ir pritaikyti prie besikeičiančio pasaulio."

Įdomu, kad Lietuvoje kaip tik pradedama aukštojo mokslo reforma. Jūsų manymu, koks turėtų būti švietimas konkurencingoje ateities valstybėje?

Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 90 proc. darželinukų Europoje yra linkę rizikuoti ir mano, kad ateityje bus verslininkai. Tačiau tik 17 proc. baigiančių universitetą to tebenori ir tik 4 proc. tuo užsiima. Vadinasi, sistema ne leidžia išsiskleisti žmonių potencialui, tačiau jį užgniaužia.

Švietimo sistema vis dar pagrįsta žinių įsiminimu. Yra tokia patarlė, kurią man pasakė Gordonas Brownas, dabartinis Didžiosios Britanijos premjeras: "Pasakyk jiems, ir jie pamirš, parodyk - įsimins, įtrauk juos - jie supras". Tai mokymosi pradmenys. Praktiniai įgūdžiai mokymosi procese šiandien yra aukso vertės, jie taip pat vysto vaizduotę - ji taip pat labai svarbi ateities visuomenei.

Trečią kartą Lietuvoje vykstančiame Žinių ekonomikos forume skaitysite pranešimą apie inovacijas. Tačiau kiek toli valstybės ir tokios kompanijos kaip "Microsoft" žiūri į ateitį: prieš 10 metų niekas nesvajojo apie tokį mobiliųjų telefonų ir interneto paplitimą...

Technologijų ir inovacijų versle mes žinome, kas vyks ateinančius 3 -5 metus, ir apie tai galiu kalbėti. Maždaug 60-70 proc. tikslumu galime pasakyti, kas vyks po 5-10 metų. Kas vyks toliau, galiu jus užtikrinti, nežino niekas.

Į šį klausimą galima bandyti atsakyti taip: kas 18 mėnesių galima padvigubinti tranzistorių ir mikroschemų skaičių. Reikia įsivaizduoti, kad kiekvieną kartą dvigubinant mikroschemų, tranzistoriai pagerės maždaug 100 proc.

Arba galima įsivaizduoti, kad mikroschemos vis mažės ir mažės, kol galiausiai jų nepastebėsime, nors iš tikrųjų jos bus visur. Šiandien padangų gamintojai mikroschemas įtaiso padangose ir jos, reaguodamos į kelią, važiavimą ir panašiai, gali perspėti vairuotoją.

Manau, kad po 3-5 metų pamatysime žmones, kurių santykis su technologijomis labai suasmeniškėjo. Jeigu leisite, jūsų mobilus telefonas galės rezervuoti jums bilietus į mėgstamą filmą net neatsiklausęs jūsų - jis numatys, analizuodamas jūsų mėgstamus užsiėmimus, kad filmas jums patiks ir kad bilietai į seansą gali būti išpirkti.

Informacinės technologijos įsiskverbs į sveikatos apsaugą. Šiandien chroniškos ligos valstybei kainuoja maždaug 6,8 proc. BVP. Įsivaizduokite programą, kuri analizuotų jūsų maistą, pomėgius, gyvenimo būdą ir perspėtų dėl galimų sveikatos sutrikimų, rekomenduotų kur nors neiti, nes oras yra toks, dėl kurio, pavyzdžiui, gali pakilti jūsų kraujo spaudimas.

Tai svarbu Europai, nes jos gyventojams tokioje demografinėje aplinkoje pensijos neprasidės sulaukus 60 metų.

Kalbant apie inovacijas sveikatos sektoriuje galima skųstis, kad dabar žmogaus ligos istorija nekeliauja kartu su juo. Mane asmeniškai tai labai jaudina, nes kiekvieną dieną būnu vis kitoje šalyje, todėl jei kas nors atsitiktų, pakliūčiau į gana nemalonią situaciją.

Galime šią situaciją palyginti su finansų sektoriaus mobilumu - banko kortelėmis galiu atsiskaityti kiekvienoje šalyje, finansines operacijas iš Lietuvos galiu atlikti Amerikoje. Tuo metu sveikatos apsaugos sektorius - nors sveikata ir yra brangiausias žmogaus turtas - tebėra XIX amžiuje. Tačiau įsivaizduokite, kad ši informacija, žinoma, apsaugota, būtų kur nors debesyje, internete, ir prireikus kiekvienas daktaras galėtų ja pasinaudoti.

Kaip, Jūsų manymu, keisis verslas? Kiek bus svarbios autorinės teisės, kiek atvirojo kodo programos? Galbūt tai, kas šiandien atrodo nelegalu, pavyzdžiui, filmų ir muzikos keitimasis internete taps legalu ir autoriai turės rasti kitų būti pelnytis?

Manau, kad technologija nepakeis to, kas daroma, tačiau pakeis tai, kaip tai daroma.

Šiandien bent jau mūsų sektoriuje yra trys verslo modeliai: komercinės programinės įrangos kūrėjai ("Microsoft", "Oracle" "Apple"), atvirojo kodo kūrėjai, kurie teigia, kad programos yra nemokamos, tačiau ima mokestį už aptarnavimą.

Manau, kad tik didelės kompanijos, pavyzdžiui, "IBM" gali iš to daryti verslą. Antra vertus, neaišku, kokią ekonominę naudą atneša atviras kodas? Kiek jie sukurtų naujų darbo vietų?

Iš atviro kodo programuotojų komercinės įmonės galėtų pasimokyti, kaip reikia burti bendruomenę. Tačiau manau, kad šie du modeliai ir toliau gyvuos, nebus taip, kad vienas iš jų žus.

Trečias kelias yra reklamos kelias, pavyzdžiui "Google" sako, kad viskas, ką jie teikia yra nemokama, tačiau jie pelnosi iš reklamų. Beje, tokių programų vartotojai "parduoda" savo privatumą, savo duomenis.

Akivaizdu, kad šiandien yra konfliktas tarp turinio autorių ir to turinio platintojų. Manau, kad ir šis modelis keisis, tik sunku pasakyti kaip. Aš mielai naudojuosi "YouTube" privalumais, pavyzdžiui, ten talpinamomis paskaitomis. Londono ekonomikos mokyklos paskaitas galiu atsisiųsti į savo MP3 grotuvą ir klausyti per rytinę mankštą - man net nebūtina skristi į kokį seminarą, kad ko nors išmokčiau, užtenka susirasti įdomų žmogų "YouTube". Tai svarbu nuolat mokantis.

Esu tikras, kas šitie trys modeliai ir toliau gyvuos.

Kokį vaidmenį ateityje žada turėti "Microsoft"?

Nors teigiama, kad visos informacinės programos bus internete ir neapsimokės jų pardavinėti, nes manome, kad programinės įrangos ir paslaugų tiekimo kelias yra perspektyvus.

Dėl programinės įrangos negalime skųstis, esame patys populiariausi. Pramogų versle mūsų padėtis taip pat neprasta, pelnas iš "X-Box" ir mobilių žaidimų auga labai sparčiai, tačiau tai vis dar reliatyviai smulkus verslas. Ir toliau vystysime šias paslaugas.

"Microsoft" supranta, koks perspektyvus verslas yra reklama internete, kurios pastaruoju metu daugėja. Mes pripažįstame, kad šiuo metu mūsų dalis interneto paieškose ir reklamos versle yra labai maža, tačiau vis dar galime įšokti į šį traukinį.

Prieš kelias savaites ūkio ministras Dainius Kreivys buvo susitikęs su "Microsoft" vykdomuoju direktoriumi Steve'u Ballmeriu Varšuvoje. Kalbama apie galimą "Microsoft" atėjimą į Lietuvą - ar tai realu? Ir kokia nauda "Microsoft" iš Lietuvos?

Šiandien [trečiadienį - lrt.lt] planuojame paskelbti apie "Microsoft" inovacijų centro Kaune atidarymą. Jūsų minėtame susitikime norėta išsiaiškinti, kaip veikia "Microsoft".

Esame paskaičiavę, kad jei mes Europoje uždirbame 1 eurą, tai mūsų partneriai - 8 eurus.

Mes esame labai suinteresuoti, kad kitos kompanijos kurtų programinę įrangą remdamosi mūsų platformomis. "Microsoft" gali tik užtikrinti, kad Lietuvoje būtų užtektinai programinės įrangos kūrėjų, kurie savo produktą pardavinėtų ne tik Baltijos regione, tačiau ir už jo ribų.

Suprantame, kad atidarius inovacijų centrą nebus sukurta labai daug darbo vietų. Sėkmė būtų tuomet, jei mūsų partneriai ne vien kurtų programinę įrangą, tačiau ir pelningai pardavinėtų ją.

Reikėtų pridurti, kad šalis, norinti klestėti šioje srityje, turi turėti pakankamai daug specialistų. Pavyzdžiui, Airijoje dalis žmonių dirbo kvalifikuotą darbą, tačiau likusi dauguma dirbo paprastus ir atsirado skirtis, kurią šiandien bandoma užlopyti.

Manau, kad Europoje nebeliko techniškai išsilavinusių žmonių. Skaičiuojame, kad kitąmet Europai pritrūks 350 tūkst. programuotojų. Apie tai turi pagalvoti švietimo ir ūkio ministrai. Pastebime, kad šalyse, į kurias "Microsoft" jau investavo, tapo sunku rasti vietinių programuotojų.

Jei kalbame apie šalies inovacijas, reikia pradėti nuo švietimo ir pasirinkti prioritetus. Norėdami sukurti žinių ekonomiką, turite tinkamai investuoti pinigus.