Apsipirkti Lenkijoje – jau...

Apsipirkti Lenkijoje neturintiems automobilio - nebeįmanoma. Turizmo įmonės viena po kitos atšaukia keliones į kaimyninę šalį.

Pilni autobusai keleivių, iš Lietuvos miestų vykstančių apsipirkti į Balstogę, Augustavą ar Suvalkus, - jau praeitis. Daugelis turizmo agentūrų atsisakė ketinimų vežioti pinigus taupančius žmones po Lenkijos pasienio turgavietes ir maisto bazes, nes klientų beveik neliko.

Lietuvių labai sumažėjo

"Kartais žmonės dar paskambina, pasiklausinėja, kada vešime į Lenkiją, tačiau šią veiklą nutraukėme, nes autobusai važiuotų pustuščiai", - prisipažino bendrovės "Sėkmės žvaigždynas" direktoriaus pavaduotoja Marina Stankevič.

Praėjusį pavasarį sausakimši autobusai iš Vilniaus į Balstogę važiuodavo kartą per savaitę ar net dažniau. Kelionė kainavo 50 litų.

Tačiau vasarą didelius autobusus "Sėkmės žvaigždynas" pakeitė į mikroautobusus, o rugpjūtį visiškai atsisakė šio maršruto.

"Pati pernai lapkritį buvau Lenkijoje - lietuvių labai sumažėjo. Jei atvyksta, tai tik savais automobiliais. Dabar Lenkijos turgavietės pilnos baltarusių, kurie iš Minsko ir kitų miestų važiuoja centralizuotai", - pasakojo M. Stankevič.

Pirkėjai apgauti?

M. Stankevič mano, kad pirkėjų sumažėjo brangstant Lenkijos zlotui. Praėjusių metų pradžioje vienas zlotas kainavo 73-75 centus, o šią savaitę jau - 85-87 centus.

Kitas verslininkas - bendrovės "Železa" vadovas Leonidas Fedorenka - įsitikinęs, kad žmonės į Lenkiją nevažiuoja, nes mano, kad Lietuvoje perkant nukainotas prekes galima sutaupyti tiek pat.

"Tai netiesa. Mūsų prekybos tinklai mulkina žmones. Lenkijoje dar pigiau, bet pinigų neturintys psichologiškai nepasirengę sumokėti 60 litų už kelionę. Jie neįvertina, kiek gali sutaupyti", - aiškino verslininkas.

Tačiau jo įtikinėjimai, atrodo, kol kas bevaisiai. Norinčiųjų vykti į Lenkiją sumažėjo kelis kartus. Dabar "Železa" per mėnesį organizuoja vos vieną reisą. Įmonės vadovas mano, kad greitai važiuojančiųjų visai neliks.

Uždarbis buvo menkas

Kaunietė Rima Čepurnienė bandė uždarbiauti organizuodama žmonių keliones iš Kauno į Lenkiją. Pirkėjai vykdavo mikroautobusu. Paslauga kainavo 35 litus.

"Tačiau po kelių bandymų šio verslo atsisakėme. Labai daug vargo - keltis reikia anksti, trenktis į bazes. Žmonės kenčia, šąla. Nusprendėme, kad dėl mažo pelno neverta tiek vargti", - prisipažino moteris.

Zlotas gali brangti

Banko "Nordea" valiutų rinkų ekspertas Jaroslavas Suchodolskis prognozuoja, kad zlotas dar stiprės.

"Per krizę jis gerokai nuvertėjo. Tačiau Lenkijos ekonomika nenukentėjo nuo recesijos, taigi pagrindo staigiam kurso kritimui nebuvo. Tai daugiau lėmė investuotojų pasitraukimas", - aiškino ekspertas.

Jis mano, kad Lenkijos ekonomika turi labai geras perspektyvas: šiais metais ūkio augimas vėl gali įgauti pagreitį ir tai leis zlotui ir toliau stiprėti lito atžvilgiu.