Naujienų prenumerata
Rekomenduojame
Naudinga žinoti
Parama verslui
Darbo skelbimai
Dienos sentencija
Būna, kad viskas sekasi.Nesibaiminkite, tai praeis.
J. Renard
Bandydamos atremti sunkmetį, dalis bendrovių ima peržiūrėti atlyginimus. Tačiau koją gali pakišti dar gerais laikais kolektyvinėse sutartyse sulygtos sąlygos. Mat užmojams jas keisti sunkmečio metu priešinasi profsąjungos.
Pernai spalį "Švyturys-Utenos alus" (ŠUA) kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo darbuotojams kasmet kelti atlyginimus atsižvelgiant į infliaciją. Tai reikštų, kad nuo balandžio atlyginimai įmonėje turėtų išaugti 7 proc.
Tačiau, anot bendrovės atstovų, norint tą įgyvendinti, tektų sąnaudas mažinti atleidžiant dalį darbuotojų.
"Iš pačių darbuotojų girdime prašymus nekelti algų, bet išsaugoti darbo vietas. Tačiau tokiam kolektyvinės sutarties keitimui nepritaria profsąjunga, ji, beje, atstovauja tik mažumai darbuotojų", - tikina Edita Znutienė, ŠUA personalo direktorė.
Tarėsi be profsąjungos
Įmonėje dirba apie 600 darbuotojų - 200 iš jų priklauso "Švyturio" profsąjungai.
Pastarajai nesutikus keisti kolektyvinės sutarties, kovo 25 d. buvo surengta bendrovės darbuotojų konferencija, kurioje profsąjungos atstovai nusprendė nedalyvauti. Konferencijos dalyviai esą pritarė
siūlymui algų nedidinti. Įmonė savo ruožtu pažadėjo išsaugoti etatus ir bent metus išlaikyti esamus atlyginimus.
"Konferencijoje mūsų atstovai nedalyvavo, nes ji buvo suorganizuota net nepasibaigus deryboms. Įmonė sukvietė
jai lojalius darbuotojus. Tačiau kolektyvinė sutartis yra dviejų šalių susitarimas, ir norėdama ją pakeisti, bendrovė negali susitarti pati su savimi", - taip darbuotojų konferenciją vertina Raimondas Tamošauskas, "Švyturio" profesinės sąjungos pirmininkas.
Jis tikina nematantis objektyvių priežasčių, kodėl ŠUA negali įvykdyti anksčiau sutartų įsipareigojimų. Jeigu atlyginimai nebus pakelti iki balandžio 1 d., profsąjunga žada kelti kolektyvinį ginčą.
Pelnu nesidalins
"Ekonominė padėtis bloga Lietuvoje, tačiau ne įmonėje. Peržiūrėję bendrovės rezultatų ataskaitas, matome, kad planuojamas pelnas yra tikrai ne mažesnis nei praėjusių metų", - sako R. Tamošauskas. Ir priduria, kad be profsąjungos, kol jai pavesta atstovauti darbuotojams, keisti kolektyvinę sutartį būtų neteisėta.
Remdamasis apklausomis, kurias atliko pati profsąjunga, jis tikina, kad 90 proc. darbuotojų palaiko būtent profsąjungos poziciją.
E. Znutienė atkerta, kad įmonės rezultatai prastėja ir sąnaudas vienu ar kitu būdų optimizuoti būtina.
"Profsąjunga ir įvertinusi finansines ataskaitas reikalauja kelti algas. Jos atstovai teigia, kad jei turime pelno, privalome ir toliau juo dalintis. Pabrėžčiau, kad patys profsąjungų atstovai yra buvę ar esami įmonės akcininkai ir negali nuo to atsiriboti", - profsąjungos argumentus komentuoja personalo direktorė.
ŠUA šiuo metu laikosi pozicijos, kad net ir be darbuotojų konferencijos sprendimo ji turi teisę nekelti atlyginimų. Mat kolektyvinėje sutartyje taip pat sulygta algas peržiūrėti atsižvelgiant į išorinį atlyginimų konkurencingumą, makroekonomikos pokyčius, vidutinio atlyginimo augimo tendencijas ir padėtį šalies darbo rinkoje.
Žvelgti į priekį
Pasak teisininkų, daugelis įmonių patiria sunkumų, keisdamos dar augimo laikotarpiu pasirašytas kolektyvines sutartis. Todėl derantis su darbuotojais privalu rūpestingai įvertinti ekonomikos pokyčių raidą.
"Kolektyvinėse sutartyse reikia įvesti saugiklių. Pavyzdžiui, nurodyti, kad pasikeitus ekonominei padėčiai arba nukritus veiklos rezultatų rodikliams įsipareigojimus leidžiama atidėti tam tikram laikui", - pataria Žilvinas Kvietkus, advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" advokatas, partneris, bendrosios komercinės
teisės praktikos grupės vadovas.
Jis aiškina, kad, norėdamas pakeisti kolektyvinės sutarties sąlygas, darbdavys turi į profsąjungas kreiptis raštu ir įspėti prieš 2 savaites dėl derybų. Jeigu šalių pozicijos išsiskiria, galimi du sprendimo būdai.
"Pirmasis - visuotinis darbuotojų susirinkimas. Jame balsuojama, kurią pusę palaikyti. Priimto sprendimo turi laikytis abi šalys", - siūlo advokatas.
Kitas būdas, kai kolektyvinį ginčą pavedama nagrinėti taikinamajai komisijai. Ją įprastai sudaro po lygiai darbdavio ir darbuotojų atstovų. Šios komisijos sprendimas taip pat privalomas abiem šalims.
Komentuodamas ŠUA ir profsąjungos konfliktą, Ž. Kvietkus sako, kad profsąjunga turi teisę užginčyti surengtos darbuotojų konferencijos sprendimą, jeigu bus nuspręsta, kad jos dalyviai negali teisėtai atstovauti darbuotojų daugumai.
| Šaltinis: |
|