Lenkijos pieno kooperatyvų pavyzdys...

Lietuvos ūkininkams užsimojus įkurti kooperatinę pieno perdirbimo gamyklą, didieji rinkos žaidėjai visais įmanomais būdais priešinasi šiam projektui, mat nujaučia, kad netrukus gali turėti naują stiprų konkurentą. Tai įrodo Lenkijos kooperatyvų pavyzdys.

Pelno nesiekia

Kol Lietuvoje ne vienus metus tik kalbama apie būtinybę pieno ūkiams vienytis, Lenkijoje tokia verslo praktika įprasta jau dešimtmečius. Ūkininkų valdomos įmonės perdirba net 70 proc. Lenkijoje superkamo pieno.

Vienas didžiausių kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių Lenkijoje – "Mlekpol" – per metus perdirba tiek žaliavos, kiek beveik visos Lietuvos bendrovės kartu sudėjus. Iš viso kooperatyvui priklauso 12 gamyklų, o dalininkais yra 14,4 tūkst. ūkininkų.

Smulkiausias kooperatyvo narys kiekvieną dieną priduoda po 10 l pieno, stambiausias – 125 tūkst. l. Vidutiniškai už 1 l pieno kooperatyvas savo nariams moka 1,06–1,16 zloto (87–0,95 lito). Lietuvoje už 1 l pieno ūkininkai gali tikėtis maždaug 0,6–0,7 lito.

Tiesa, kooperatyve "Mlekpol" už kiekį mokami dar ir solidūs priedai. Taigi stambiausiems ūkininkams, gaminantiems bent po kelis tūkstančius litrų pieno, per dieną "Mlekpol" moka po 1,4 zloto (1,15 lito) už 1 l. Parduotuvėse populiariausias šios įmonės pienas "Laciate" ("Margė" – lenk., red. past.) kainuoja iki 3 zlotų.

Kooperatyvas nesiekia pelno, tačiau jei pavyksta uždirbti papildomų pajamų, jos kaip tryliktas atlyginimas išmokamos ūkininkams.

Sunkesni laikai

"Mes augome su kooperatyvu. Aišku, buvo ir geresnių, ir blogesnių laikų. 2007 m. buvo patys geriausi istorijoje. Pamenu, tada kad ir į kurią kišenę ranką kiščiau, rasdavau pinigų. O dabar sunku – tenka atidėti ir tvartų modernizavimą, vos pakako lėšų naujai pašarų technikai. Bet puikiai suprantu, kad tai ne nuo mūsų įmonės priklauso. Tokia šalies padėtis. Kooperatyvas visada sąžiningai su mumis atsiskaitydavo. Pagaliau, mes patys jį ir valdome", – dienraščiui pasakojo 80 karvių auginantis Lenkijos ūkininkas ir "Mlekpol" stebėtojų tarybos pirmininkas Janas Zawadzkis.

Tiesa, "Mlekpol" – dar ne pats dosniausias kooperatyvas Lenkijoje. Daugiausia už 1 l pieno šalyje kaimynėje mokama 1,6 zloto.

"Už mus ūkininkams daugiau moka tik viena įmonė – mūsų kaimynė Piontnicos miestelyje, kurios specializacija – grūdėtos varškės gamyba", – išdidžiai pareiškė "Mlekpol" prezidentas Edmundas Borawskis.

Maži kooperatyvai vidutiniškai moka 70–80 grošų už 1 l žaliavinio pieno.

Pienas – tik vietos

"Mlekpol" užima apie 14 proc. Lenkijos pieno supirkimo ir perdirbimo rinkos. Beje, šalyje kaimynėje apie 70 proc. pieno perdirbama kooperatyvų įmonėse. Likusį 30 proc. – privačios lenkų ir užsienio bendrovės kaip "Danone", "Bakoma" ar "Lactalis". Tačiau jos nemažą dalį žaliavos importuoja.

"Mlekpol" žaliavą superka tik vietos rinkoje, daugiausia iš kooperatyvui priklausančių ūkininkų. Tiesa, šiek tiek pieno superkama ir iš susivienijimui nepriklausančių ūkių. Tačiau, pasak įmonės direktoriaus, tai tik simbolinis kiekis – keli šimtai litrų per dieną.

Kertinis akmuo – eksportas

Lankantis Lenkijos kooperatinėje pieno perdirbimo gamykloje kyla įspūdis, kad esi išvykęs į tolimą Vakarų Europos šalį. "Mlekpol" – visiškai mechanizuota, naujausia vokiečių technika aprūpinta, klestinti įmonė.

"Vien mūsų prekės ženklas "Laciate" vertas per 250 mln. zlotų (205 mln. litų). Per metus parduodame produktų už daugiau nei 2 mlrd. zlotų (1,6 mlrd. litų). Jeigu kada nors turėčiau parduoti bendrovę, prašyčiau bent 6 mlrd. zlotų (4,9 mlrd. litų)", – gyrėsi E.Borawskis.

Nors per metus ji perdirba beveik tiek pat pieno, kiek visi Lietuvos perdirbėjai, kooperatyve dirba tik 2400 darbuotojų. O gamybos padaliniuose dar mažiau – apie 1800. Grajevo gamykloje dirba tik 220 asmenų.

"Šiais metais supirksime ir perdirbsime apie 1,3 mlrd. l pieno. O Lietuvoje, jeigu neklystu, bus perdirbta apie 1,7 mlrd. l", – skaičius lygino kooperatyvo prezidentas.

"Mlekpol" per 60 proc. savo gaminių eksportuoja. Kooperatyvo prekybos žemėlapyje yra Lietuva, Rusija, Suomija, Vokietija ir daugelis kitų pasaulio šalių. Grajeve gaminamas net pienas "Margė". Tiesa, įmonės prezidento teigimu, jis parduodamas tik pasienio regionuose.

"Lietuva pati turi pieno perteklių, tad nelabai nori pirkti mūsų produktų", – sakė E.Borawskis.

Kooperatyvo valdymas

Kooperatyvą valdo trijų narių valdyba, kurią prižiūri ir renka stebėtojų taryba. Šią renka vadinamieji stebėtojų tarybos delegatai – iš visų 14 tūkst. kooperatyvui priklausančių ūkininkų išrinkta 100 asmenų. 21 nario stebėtojų taryba renkasi kas mėnesį.

Pieną iš ūkininkų iki gamyklos, kaip ir gatavus produktus į parduotuves, veža kelios privačios įmonės. "Anksčiau naudojomės savo transportu, tačiau vėliau pienvežius ir kitus sunkvežimius pardavėme. Didžiąją jų dalį nupirko buvę mūsų vairuotojai. Jie įkūrė privačias bendroves ir pradėjo teikti mums paslaugas. Taip dirbti apsimoka labiau, nes galime susikoncentruoti į tiesioginę veiklą", – aiškino kooperatyvo direktorius.

Įkūrimo istorija

"Mlekpol" (tuo metu jis vadinosi Rajono pieno kooperatyvas) įkurtas Grajeve dar 1980 m. Jo steigėjais tapo 4 tūkst. Grajevo apylinkių ūkininkų. Gamyklai įkurti jie paėmė 800 mln. zlotų (656 mln. litų) paskolą. Už juos laidavo Centrinis kooperatyvas Varšuvoje. Paskolą kooperatyvas išmokėjo per 10 metų.

Maždaug iki 1988 m. įmonė supirkdavo iš ūkininkų pieno perteklių ir gamindavo iš jo pieno miltelius. Perdirbdavo 400 tūkst. l pieno per dieną. Į vartoti skirtas prekes (sūrius, varškes, saldžius sūrelius) įmonė perdirbdavo tik apie 20 tūkst. l pieno.

Prie kooperatyvo kasmet prisijungia po vieną ar du mažesnius kooperatyvus. Tiesa, prezidento teigimu, mažų kooperatyvų į savo gretas priimti daugiau neplanuojama, nes nauda ne visada atitinka lūkesčius. Šiuo metu "Mlekpol" sutinka jungtis tik su kooperatyvais, perdirbančiais bent 100 mln. l pieno per metus.

"Mlekpol" padaliniai yra Grajeve, Augustave, Seinuose, Zambruve, Mrongove, Radome, Gožuve ir kituose miestuose.

Skaičiai ir faktai

"Mlekpol" perdirbimo gamyklos kasdien perdirba apie 4,5 mln. l pieno. Vien tik Grajevo gamykla perdirba apie 1,5 mln. l pieno per dieną. Grajeve kasdien pagaminama apie 35 t kavos grietinėlės, 150 t sūrio ir tūkstančiai litrų aukšta temperatūra apdoroto (UHF) pieno. Kooperatyvas į prekybą iš viso tiekia apie 120 skirtingų gaminių. Kiekvienos kooperatyvo įmonės specializacija – skirtingų pieno produktų gamyba.

Pirmoji parama, kurią gavo įmonė, buvo "Sapard" lėšos – 10 mln. zlotų (8,2 mln. litų). Ji panaudota sviesto gamybos cechui ir kavos grietinėlės linijai statyti. Antra paramos sutartis 20 mln. zlotų (16,4 litų litų) buvo sudaryta po metų perdirbimo gamyklai Mrongove finansuoti. Pastatyta sūrių gamybos linija, kuri gali perdirbti apie 1 mln. l pieno per parą.

Lietuvoje verda ginčai

Kooperatinės pieno perdirbimo įmonės, kurią valdytų patys pieno gamintojai, idėja Lietuvoje brandinta daugiau nei penkerius metus. Skirtingose barikadų pusėse atsidūrę pieno gamintojai ir perdirbėjai pastaruosius mėnesius įsivėlė į šaltąjį pieno karą.

Birželio 30 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, kalbėdamas apie planus Lietuvoje kurti kooperatinę pieno perdirbimo bendrovę, pareiškė: "Šiandien mes esame kaip niekada arti šios idėjos realizavimo."
Tuomet skelbta, kad į Lietuvos kooperatinę 1200 t pajėgumo pieno perdirbimo įmonę, kurios preliminari vertė siekia 100 mln. litų, turėtų investuoti neįvardijama Skandinavijos pieno bendrovė, o 40–50 mln. litų planuojama gauti iš ES. Gamyklos statybos prie Panevėžio turėtų prasidėti kitų metų pavasarį ir trukti penkis šešis mėnesius.

Pernai gruodį įsteigtas kooperatyvas "Pienas LT" ėmė rengti pirminį pieno perdirbimo įmonės projektą ir ketino dalyvauti konkurse gauti ES paramos.

Rugsėjo 7 d. Žemės ūkio verslo grupės "Agrokoncernas" ir "Linas Agro" pranešė įsitraukiančios į žemdirbių kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybą. Koncernai žadėjo garantuoti bankams už finansiškai silpną pieno kooperatyvą, kad šis gautų paskolų įmonei statyti. Grupės "Linas Agro" generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius sakė, kad sprendimas dalyvauti kooperatinės perdirbimo įmonės statyboje priimtas, nes esą pieno gamintojai įsprausti į kampą: pieno gamyba nuostolinga, ir nors perdirbėjai praneša apie pelną, supirkimo kainų didinti neketina. Svarstyta, kad kooperatinė žemdirbių įmonė turėtų gaminti ne galutinę produkciją, o žaliavą, pvz., pieno miltelius.

Rugsėjo 8 d. Pieno tarybos pirmininkas ir "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigė, kad kurti žemdirbių kooperatinę pieno perdirbimo įmonę šiuo metu ekonomiškai nelogiška. Jo vertinimu, ši įmonė popierinė ir yra tik būdas gąsdinti perdirbėjus. L.Sasnausko teigimu, kai yra perprodukcija, nauji gamybiniai pajėgumai gali tik sumažinti produkcijos kainas. Perdirbėjus papiktino ir žemdirbių planai gamyklos statybai panaudoti ES lėšas.

Rugsėjo 22 d. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tikino, kad būsimoji Lietuvos kooperatinė pieno perdirbimo įmonė netaps dar viena žlugusia nacionaline bendrove, kurios turtą valdys valstybė su privačiais savininkais. Būsima įmonė turėtų būti naujos kartos, ji gamintų visiškai naują produktą, kurio šiandien trūksta pasaulio rinkoje. Išankstiniais skaičiavimais, tokios įmonės steigimo vertė siektų 100 mln. litų, 60 proc. jos vertės Vyriausybė finansuotų iš ES lėšų, o kitą dalį milijonų žada investuoti privatus kapitalas – pieno gamintojai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ten, kur naudojamos valstybės ar ES lėšos, turi būti užtikrintas skaidrumas.

Rugsėjo 28 d. Bendrovės "Pieno žvaigždės" filialo "Kauno pienas" darbuotojai, atstovaujami Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos, piketavo prie žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus Seimo nario biuro Kaune ir įteikė jam kreipimąsi, taip pat apie 400 parašų. Kreipimesi rašoma, jog "darbuotojams nerimą kelia prasidėjusios diskusijos dėl naujos pieno pramonės įmonės statybos Lietuvoje ir ketinimų tam tikslui panaudoti ES fondų skiriamas lėšas. Tokie veiksmai dar labiau pagilintų krizę pieno sektoriuje ir sumažintų darbo vietų skaičių".

Spalio 12 d. Spaudos konferencijoje paskelbta, kad būsima kooperatinė pieno perdirbimo bendrovė planuoja gaminti ne tradicinius pieno gaminius, o kazeino ir pieno išrūgų baltymus. Projektą ėmėsi vykdyti bendrovė "Proteinų technologijos", kuriai atstovauja Adolfas Šleževičius, premjero pareigas ėjęs 1993–1996 m. Projekto iniciatoriai aiškino, kad net ir negavę ES pinigų ketina statyti pieno perdirbimo gamyklą. Didžioji produkcijos dalis būtų parduodama ES šalyse ir Šiaurės Amerikos rinkose. Naglis Narauskas, žemės ūkio kooperatyvo "Pienas LT" valdybos pirmininkas, tvirtino, kad sulaukus neigiamo atsakymo dėl ES paramos, projektui įgyvendinti bus ieškoma strateginio investuotojo. Žadama už pieną mokėti ne mažiau nei ES vidurkis – 27–29 euro centus.

Spalio 13 d. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga surengė protesto akciją, kuria siekė atkreipti valdžios dėmesį į planuojamos statyti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės neigiamus padarinius pieno sektoriui. Anot sąjungos vadovų, būsimoji pieno perdirbimo gamykla – amžiaus afera. Nuogąstauta, kad jei naujos gamyklos projektas būtų įgyvendintas, žala pieno sektoriui siektų apie 250 mln. litų, esą tektų uždaryti mažiausiai šešias pieno perdirbimo įmonių gamyklas.

Spalio 22 d. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvos ūkininkų pastatyta nauja kooperatinė pieno perdirbimo įmonė padėtų išspręsti gamintojų ir perdirbėjų konfliktus, padidintų žaliavos supirkimo kainas.