Gariūnų turgavietėje – buvusios...

"Šie metai – patys prasčiausi per visą mano, kaip prekybininkės, karjerą", – teigė dešimtmetį Gariūnuose dirbanti Liuda.

Ji – viena iš 10 tūkstančių nuolatinių turgavietės prekeivių. Vilnietės Liudos prekės – kailiniai. Jų dažniausiai atvyksta lietuviai, nesvarbu, žiema ar vasara. To nepakeitė net krizė, tačiau smarkiai sumažėjo pirkėjų būrys. Vidutinė kailinių kaina – 1,5 tūkst. litų.

"Jei vienus nuperka, ir tai sėkmė. Dirbi, kad susimokėtum už vietą, mokesčius. Kelis mėnesius šiemet net teko pridurti iš atsargų", – sakė kasdien Gariūnuose prie prekystalio stojanti moteris.

Praėjusios savaitės darbo dieną Gariūnuose nešurmuliavo minios pirkėjų. Daugiausia džiaugsmo pardavėjams kelia daug perkantys atvykėliai iš kaimyninių šalių.

Keikia mokesčių pertvarkas

Liuda išvardijo: 1100 litų per mėnesį už parduotuvėlės nuomą, "Sodrai" – apie 2000 litų per metus, dar atsieina verslo liudijimas, sveikatos draudimas.

Iš viso per mėnesį pardavėjos piniginė palengvėja 4 tūkst. litų, o pastarųjų metų pelnas nė neprilygsta išlaidoms.

Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas tvirtino, kad nuolatinių pardavėjų Gariūnų turguje skaičius beveik nesikeitė, tačiau kelis kartus sumažėjo vienadienių prekeivių.

Keliais tūkstančiais susitraukė ir lankytojų skaičius. Sėkmingą darbo dieną į Gariūnus užsuka apie 5 tūkst. žmonių. Savaitgaliais šis skaičius siekia 15 tūkst.

Antradieniais ir ketvirtadieniais turgavietėje sukiojasi daugiau atvykėlių iš kaimyninių šalių, perkančių ir sau, ir prekybai. Savaitgaliai – lietuvių, suvažiuojančių su šeimomis, dienos.

Aistrai pinigų randa

Žūklės reikmenimis prekiaujantis vilnietis Darius tikino nosies nenuleidžiantis, nors prekybos mastas šiemet ir susitraukė perpus.

"Tų, kurie prekiauja drabužiais, rezultatas yra minusinis. O mano prekės skirtos tiems vyrams, kurių pomėgis – žvejoti.

Jie tam randa pinigų, nuo žmonų nuslepia", – šypsodamasis aiškino pardavėjas, užsiimantis didmenine prekyba ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Čekijoje.

Jis įsitikinęs, kad išskirtinės gerovės metai – 2008-ieji – niekada nebegrįš, tad teks tenkintis menkesniu laimikiu turguje. Tačiau vyras vylėsi, kad uždarbis po poros metų bus bent trečdaliu didesnis nei dabar.

Kaimynai iš Latvijos ir Estijos žvejybos reikmenų važiuoja į sandėlį Vilniuje, o smulkūs Lietuvos pardavėjai užsuka į Gariūnus – čia ir sutinka žūklės reikmenų tiekėją.

Darius džiaugėsi, kad kuriant verslą jam pavyko išsisukti be paskolų, todėl ir dabar staigus prekybos krytis ne taip karčiai atsirūgo.

Prognozuoja prastesnius metus

"Tokios padėties buvo galima tikėtis. Štai prieš metus ateidavo klientas. Jaunas, viską iš paskolų susipirkęs – butą, mašiną.

O dabar verslas smuko, bankas atima mašiną, butą – antstoliai, baigėsi jaunuoliui gyvenimas", – turguje pastebimas gyvenimo istorijas pasakojo Darius.

Dar praėjusią žiemą jis prekiavo ir viršutiniais drabužiais.

"Šiemet atsisakiau, nes ėjau į minusą. Visi taupo, vaikšto senais paltais. Ypač pirkimo štilis buvo justi prieš šildymo sezoną, visi bijojo leisti pinigus", – kalbėjo Darius.

Pardavėjas įsitikinęs, kad kiti metai bus dar sunkesni – šiemet išleidę santaupas, žmonės kiekvieną atlikusį litą slėps kojinėse.

Šluoja nukainotus batus

"Skųskis nesiskundęs, bet kitaip nebus. Žmonės ateina, pasiteirauja, tačiau neperka. Tačiau galą su galu suduriame, mokesčius sumokame, už butą – taip pat", – kalbėjo optimizmo nestokojanti Aldona, pardavinėjanti guminius batus. Jų kaina – 15-30 litų.

Kur kas paklausesni ne ant lentynų sustatyti, bet greta į dėžę sumesti guminiai. Į šią nukainotą avalynę, atsieinančią po porą litų, dažniausiai krypsta lankytojų akys. Kelis kartus per metus Aldona guminių batų dovanoja vaikų namams – tokia tradicija turgavietėje gaji ne vienus metus.

Pelnas susitraukė 4 kartus

Labiau namuose ar lauko darbams tinkamomis šiltomis kelnėmis prekiaujanti Rasa turguje jau penkiolika metų. Verslo vadybos ir administravimo specialistė neslepia norėjusi iš čia ištrūkti, dairėsi darbo vietos kitur.

"Labai pavargstu, buvo gaila savęs, širdyje tiesiog virė. Vėliau apsiraminau, juk vaikai valgyti nori. Moteriai, kuri augina vaikus, įsitraukti į darbo rinką sunku. Ji vis tiek gautų menkiau mokamą darbą", – liūdnai nusišypsojo pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus gyvenanti keturių vaikų motina.

Jos diena dažnai prasideda tuomet, kai kiti dar nemiega – pirmą antrą valandą nakties. Tuomet pajuda Gariūnų link. Kai Vilniaus universitete prieš metus siekė bakalauro laipsnio, miegas dar sutrumpėdavo.

Iš jos kelnes po keliasdešimt porų dažniausiai perka latviai. Vienų kaina – 15 litų.

Rasa lygino verslo sėkmę: 2004-2005 metais mėnesio pelnas siekdavo 4 tūkstančius litų, pernai įplaukos susitraukė iki tūkstančio litų. Šis vasaris buvo itin sunkus. Mėnesio uždarbis siekė vos porą šimtų litų.

Keliauja į kaimynines šalis

Ankstyvais rytais, tiksliau, dar naktį, Gariūnuose šurmuliuoja atvykėliai iš Baltarusijos, Kaliningrado ar Latvijos. Retas kuris perka sau. Dažniausiai ima urmu ir išvyksta į savo šalį. Latviai neretai dar tą pačią dieną stoja prie prekystalio savo turgavietėse.

Gariūnuose sutikta latvė nenoriai leidosi į kalbas, tačiau pripažino, kad į didelį krepšį, tradiciškai puoštą mėlynos, baltos ir raudonos spalvų juostomis, kraunasi drabužius, kuriuos parduos Rygos turguje. Ji patikino, kad toks verslas apsimoka.

Gariūnuose parduodamos prekės, kurias pagamino Lietuvos įmonės, atsiduria netgi Švedijos turgavietėse.

Įleido šaknis Lietuvoje

"Man patinka Lietuva. Man Lietuvoje labai gerai. Gyvenu čia 20 metų. Verslas – po truputį. Visus dokumentus turiu. "Sodrai" reikia mokėti daug. Su bankais reikalų neturiu", – darkyta lietuvių kalba sakinius bėrė azerbaidžanietis Ekibaras Dadašovas.

Ant jo prekystalio – ryškiaspalviai įsispiriamieji batai, panašūs į vadinamuosius kroksus. Jų daugiausia išsiveža rusai, baltarusiai ir latviai. Tuomet į E. Dadašovo kišenę iš kiekvieno subyra po 500, 1000 litų.

Lenkai rengia parodas

Gariūnuose apstu lenkiškos produkcijos, ir ne šiaip sau. Lenkų gamintojai ir tiekėjai kelis kartus per metus patys atvyksta į Gariūnus, surengia savo gaminių parodas. Čia pat, turguje, sukertama rankomis – pasirašomos bendradarbiavimo sutartys.

"Nuolaidos", "Išpardavimas" – klykia iškabos Gariūnuose. Prekeiviai tikina, kad kai kurių apdarų kaina kritusi kelis kartus.

"Žinoma, galioja esminė turgaus taisyklė – derėtis", – patikino E. Bulavas.

Bet ją netrukus sugriovė kojinių pardavėja. "Tik jei pirksite kelias poras, nuleisiu litą", – vienu sakiniu moteris pražudė menkiausią derybų galimybę.

"Dalis atvyksta tik pasižmonėti ir nieko neperka. Ir anksčiau tokių lankytojų būdavo, tačiau jie bent jau kokią smulkmeną nusipirkdavo. Vos prieš gerus metus dažnas čia išleisdavo vidutiniškai 100 litų, dabar ir 50 litų – nemenkos išlaidos", – apie turgaus kasdienybę pasakojo E. Bulavas.

Kaimynus baido kliūtys

Po Gariūnų stogu susiburia ir prekiautojai iš Baltarusijos. E.Bulavas atmetė kartkartėmis prasprūstančius įtarinėjimus, kad jie verslą turguje suka nelegaliai, nemokėdami mokesčių valstybei.

Legaliam Baltarusijos pardavėjui reikia Gariūnų turgavietės iškvietimo, o vėliau pateikti čekį, kiek ir ko pirko. O tai, anot E. Bulavo, jau nepanašu į laisvosios ekonomikos taisykles. Todėl paprastai baltarusių nusėsta prekyviečių eilė dažnai būna tuščia.

Dienos bilietas atvykėliams atsieina tiek, kiek ir vietiniams pardavėjams – 5-40 litų.

E. Bulavas pirštais badė į tuos, kurie įsikūrę už turgaus tvoros. Čia surikiuotų kioskų neturėtų būti.

* * *

Kelias apsipirkti veda į turgų

51 proc. Lietuvos gyventojų drabužius perka turguje. Tačiau per kelerius metus pirkėjų sumažėjo.

40 proc. viršutinius drabužius perka prekybos centruose, beveik trečdalis (31 proc.) – dėvėtų drabužių parduotuvėse, rodo tyrimų bendrovės RAIT atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

"Pastebėjome, kad sumažėjo viršutinius drabužius perkančiųjų turguje dalis. 2007 metais jų buvo 57 proc.

Tačiau padaugėjo žmonių, kurie visai nepirko viršutinių drabužių. Šiais metais jų yra 18 proc., 2007 metais buvo 11 proc. Manau, tai galima sieti su sunkmečiu.

Kiti viršutinių drabužių pirkimo įpročiai beveik nepasikeitė", – pranešime sakė RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

18 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad viršutinių drabužių nei sau, nei savo šeimos nariams per pastaruosius 6 mėnesius nepirko.

Palyginti maža dalis lietuvių viršutinius drabužius pirko firminėse drabužių išparduotuvėse, užsienyje, internetu ar užsisakė iš katalogų (atitinkamai 8 proc., 4 proc., 3 proc. ir 1 proc.).

Apklausa atlikta šiemet kovo mėnesį. Apklausta 1041 15-74 metų nuolatinis Lietuvos gyventojas.