Darbo biržoje bedarbiai stumdosi...

Darbo biržos apgultis tęsiasi. Darbo ieškantys vilniečiai priėmimo pas specialistus priversti laukti po kelias valandas. Numoti ranka ir išeiti nedrįsta, nes gali prarasti bedarbio pašalpą.

Dėl vietos kovoja jėga

Koridoriuose nusidriekusios eilės nepatenkintų savo apsilankymo pas įdarbinimo specialistą laukiančių žmonių – taip lankytojus pasitinka Vilniaus darbo birža S.Žukausko gatvėje.

Vakar rytą tamsiuose šios įstaigos koridoriuose taip pat lūkuriavo keli šimtai bedarbių. "Atsineštą laikraštį perskaičiau, tris kartus buvau išėjęs į lauką parūkyti. Laukiu jau beveik valandą, bet lauksiu, kiek reikės. O ką daryti?" – pečiais gūžčiojo Vilniaus darbo biržoje sutiktas Anatolijus.

B.Balynienė:
Jau kaip mes dirbame, tai niekas taip nedirba. Per tokią krizę, kai tiek bedarbių, apskritai susitvarkėme gerai.
Dalis bedarbių, pasikankinusių eilėse, nusprendžia apskritai nebelaukti ir apsisukę keliauja namo. Taip pasielgė ir vilnietis Andrius Alekna. Tiesa, į apsilankymą pas Darbo biržos specialistus ranka numoję gyventojai rizikuoja netekti bedarbio pašalpų.

"Priėmimas man buvo numatytas 10 val. Atvykęs paskirtu laiku pamačiau laukiančių žmonių eiles. Chaosas tvyrojo prie visų kabinetų. Iš vieno kabineto išėjusi darbuotoja paprašė ateiti laukiančius nuo 10 val., bet arčiausiai durų sėdinčios moterys pradėjo piktintis, nes jos laukė nuo 9 val.", – apsilankymo Vilniaus darbo biržoje įspūdžiais dalijosi A.Alekna.

Vilnietis vidurdienį turėjo vykti į pokalbį dėl darbo, todėl prieš 11 val. iš Darbo biržos išėjo taip ir nesulaukęs savo eilės, nes prieš jį dar sėdėjo žmonės, kuriems susitikimas su įdarbinimo specialistu buvo paskirtas 9 val.

"Prie kitų durų laukiantys vyrai jėga išmetė į kabinetą įėjusį žmogų. Jis turbūt nesuprato, kad čia reikia sėdėti eilėje", – pasakojo A.Alekna.

Aptarnavimo tvarka neaiški

Vilnietis supranta, kad nesulaukęs savo eilės pas įdarbinimo specialistą gali netekti bedarbio pašalpos, tačiau teigia, kad Darbo birža taip pat privalo turėti ne tik teises, bet ir pareigas.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatos numato, kad pateisinama priežastimi nustatytu laiku neatvykti į Darbo biržą laikoma stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas, artimųjų mirtis ar priemiestinio viešojo transporto eismo grafiko sutrikimai.

"Kaip suprantu, mano pasitraukimas iš eilės gali būti vertinamas kaip šių nuostatų pažeidimas. Tačiau niekur neradau informacijos, per kiek laiko Darbo birža turi mane aptarnauti. Jei kiltų teisinis ginčas ir susitiktume teisme, labai įdomu, ką Darbo birža pateiktų kaip viešai prieinamą savo darbo tvarkos dokumentą. Informacijos centre paklausiau, per kiek laiko turiu būti aptarnautas, bet konkretaus atsakymo negavau. Įtariu, kad interesantų aptarnavimo tvarka Darbo biržoje apskritai nenustatyta", – svarstė A.Alekna.

Vienos specialistės paklausęs, kur būtų galima rasti klientų aptarnavimo tvarkos taisykles, darbo ieškantis vilnietis buvo priblokštas atsakymo: "O poliklinikos ar tokias turi?" "Jei poliklinikose netvarka, tai reikia suprasti, kad ir Darbo biržoje gali būti tas pats?" – stebėjosi pašnekovas.

Jis supranta, jog Darbo biržos tarnautojų gyvenimas taip pat nesaldus, tačiau neabejoja, kad lankytojų srautus galima paskirstyti kur kas geriau. A.Aleknos manymu, Darbo biržos vadovai tiesiog neturi klientų aptarnavimo patirties ir įgūdžių. Vilnietį piktina ir neišnaudojama elektroninė apsilankymo laiko keitimo paslauga: "Pabandžiau savo apsilankymo laiką pakeisti, tačiau kabo vis tas pats atsakymas: "Darbo biržos specialistas dar nepatvirtino keitimo." O kaip sužinoti, per kiek laiko tas specialistas keitimą turi patvirtinti?"

A.Alekna pasakojo, kad vėliau pasikalbėjęs su Darbo biržos darbuotojais išgirdo skundų, kad jie iš vadovybės gauna nurodymus aptarnauti neįmanomą žmonių skaičių, o dalis įdarbinimo specialistų gavo ir atleidimo lapelius. Vis dėl to pašnekovas įsitikinęs, kad etatų trūkumas turi būti sprendžiamas didinant darbo našumą. "Esu dirbęs prekybos srityje, turiu patirties ir žinau, kad darbą galima organizuoti geriau", – teigė A.Alekna.

Daro, ką išgali

"Juk žinote, kokia šiuo metu situacija darbo rinkoje, kiek yra bedarbių. Vien dėl privalomojo sveikatos draudimo pas mus plūstelėjo apie 50 tūkst. žmonių, o etatų nepadaugėjo, atvirkščiai – sumažėjo. Mūsų specialistai dirba išsijuosę", – priekaištus atrėmė Darbo biržos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Birutė Balynienė.

Pasak jos, normalu, kad eilė gali pradėti strigti, nes pas įdarbinimo specialistus apsilankę bedarbiai dažnai užtrunka ilgiau nei numatyta.

Žmonės ima klausinėti įvairių smulkmenų, pradeda pasakoti savo bėdas, o negavę jokio darbo neretai puola ir į ašaras, todėl pokalbiui numatyto laiko neužtenka.

"Darome viską, kad tik žmonės būtų patenkinti. Jau kaip mes dirbame, tai niekas taip nedirba. Per tokią krizę, kai tiek bedarbių, apskritai susitvarkėme gerai. Jei ir buvo kokių problemų, stengėmės jas spręsti. Įvedėm kompiuterines klientų priėmimo sistemas, kokios naudojamos bankuose, registruotis galima telefonu, internetu, registracija vykdoma jaunimo centruose", – aiškino B.Balynienė.

Geresnė tvarka – po pertvarkos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė sakė, kad modernesnė ir geresnė klientų aptarnavimo darbo biržose tvarka turėtų nusistovėti, kai bus baigta Lietuvos darbo biržos pertvarka. Pasak jos, šiuo metu vienas specialistas vidutiniškai aptarnauja apie 800 žmonių, o po Darbo biržos reorganizacijos šis skaičius sumažės perpus.

"Savaime suprantama, kol Darbo biržos sistemos pertvarka nėra galutinai baigta įgyvendinti, kyla sunkumų, sulaukiama klientų skundų, bet į juos atsižvelgiama ir reaguojama. Vis dėlto šiandien galime pasidžiaugti, kad teigiami pokyčiai jau matomi, o pasibaigus minėtai pertvarkai jie bus dar ryškesni", – sakė L.Bušinskaitė.

Jos teigimu, teritorinėms darbo biržoms taip pat yra keliamas uždavinys, kad būtų ir lankstesnė su klientais dirbančių specialistų darbo užmokesčio tvarka. Siekiama, kad ateityje jų darbo užmokestis tiesiogiai priklausytų nuo darbo rezultatų – didesniu atlyginimu džiaugtis galėtų tie, kurie įdarbins daugiau žmonių, o ne vien registruos.

"Tai daroma siekiant sumažinti ne tik iki tol daugelį metų buvusį gana neveiksmingą administracinį aparatą. Tai daroma ir siekiant instituciją kuo labiau priartinti prie kiekvieno žmogaus, kuriam reikalinga pagalba ieškant darbo, norint pačiam pradėti verslą ar kitos darbo biržose teikiamos paslaugos", – kalbėjo ministerijos atstovė.

Anot L.Bušinskaitės, ekonominės krizės laikotarpiu sumažėjo tik bendras teritorinėse darbo biržose dirbančių žmonių skaičius, o darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su klientais, skirtinguose regionuose padaugėjo nuo 55 iki 93 proc.

Nedarbo lygis vis dar kyla

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 330,6 tūkst. bedarbių, arba 15,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų, – tai 0,3 proc. punkto daugiau nei praėjusį mėnesį.

Liepą į darbo biržas kreipėsi daugiau darbo ieškančių jaunų asmenų –11,6 tūkst., tarp jų 7,7 tūkst. absolventų. Iš viso per liepą įregistruota 25,7 tūkst. bedarbių, t. y. 5,5 proc. daugiau negu birželį.

Per liepą buvo įdarbinta 16 tūkst. žmonių, iš jų 10,4 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Nuo metų pradžios pagal neterminuotas sutartis įdarbinta 72,3 tūkst., pagal terminuotas – 32,7 tūkst. žmonių. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo beveik 3 tūkst. asmenų. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 5,6 tūkst. bedarbių. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 5,4 tūkst., viešuosius darbus atliko 3,5 tūkst. asmenų. Per liepą darbdaviai registravo 17,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 11,6 tūkst. – neterminuotam darbui. Tai 5,5 proc. daugiau nei birželį. Liepą paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai.