D. Grybauskaitė: pensinis amžius...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia esanti įsitikinusi, kad Lietuva galiausiai bus priversta ilginti pensinį amžių.

Pensinio amžiaus riba visoje Europoje yra 64–67 metai, tad, Prezidentės teigimu, Lietuva negalinti daryti išimčių.

"Jokia valstybė nėra pajėgi turėti kitokią situaciją", – penktadienį žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot šalies vadovės, dabartinė Lietuvos padėtis leidžia galvoti tik apie pensinio amžiaus ilginimo nutolinimą, tačiau ne apie visišką šios idėjos  atsisakymą.

"Lietuva, aišku, yra ypatingoje padėtyje, mes esame posovietinėje dar kol kas teritorijoje, socialinėje sferoje. Iš karto ir ženkliai didinti pensinį amžių yra sudėtinga ir to tikrai negalima daryti", – sakė šalies Prezidentė.

Komentuodamas D. Grybauskaitės teiginį, kad tauta dar nėra pasiruošusi iš karto ir ženkliai ilginti pensinio amžiaus, A. Kubilius sako, jog žmonėms reikia aiškinti toliau.

"Estijos tauta pasiruošusi, o mūsų dar nepasiruošusi. Tai reiškia, problemos reikalauja atitinkamo veikimo", – penktadienį sakė Premjeras.

"Pensinio amžiaus ilginimas niekaip nepaliečia dabartinių pensininkų, kurie, kaip suprantu, labai gausiai pasirašo įvairias protesto deklaracijas. Pensinio amžiaus ilginimas ir tai, kad žmonės šiek tiek ilgiau dirbs, palaipsniui tai didinant, leis tiems žmonėms, kurie po 15 ar 13 metų išeis į pensiją, gauti didesnę pensiją. Aš asmeniškai tikrai tuo esu suinteresuotas, nes kaip tik tai mane liečia", – teigė A. Kubilius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad jeigu tauta nėra pasiruošusi pensinio amžiaus vėlinimui, vargu, ar Vyriausybė per jėgą priims tokius sprendimus, plačiau ir daugiau nekalbant su tauta apie reikalingus sprendimus ateityje.

"Aš, kaip ministras, tikrai nesu pasiryžęs ar pasiruošęs siūlyti kokių nors radikalių, greitų ir staigių sprendimų. Bet lygiai taip pat turime plačiau ir daugiau kalbėtis ir aiškintis rengiant kompensavimo mechanizmą dėl laikinų pensijų sumažinimų, kurie yra priimti, dėl šiandieninių pensininkų galimybių didinti pensijas ateinančiais metais ir kokias pensijas tikisi gauti būsimieji pensininkai. Apie tai plačiau kalbant, kalbėsime ir apie tai, koks turėtų būti pensinis amžius ilgalaikėje perspektyvoje. Greitų ir staigių sprendimų ir aš nesu pasiruošęs ar nusiteikęs siūlyti", – kalbėjo penktadienį ministras.

Jis sakė nemanąs, kad vienintelis kelias yra užtikrinti pensijų mokėjimą arba matyti aiškią perspektyvą, kaip jos gali didėti, susiejant su pensiniu amžiumi.

"Turime skaičiavimus, kur ir kokios galimybės būtų didinti pensijas lygiagrečiai didėjant pensiniam amžiui. Bet lygiai taip pat galima ateityje diskutuoti ir apie tai, kokios socialinio draudimo įmokos arba bendrieji mokesčiai yra Skandinavijos šalyse arba kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Kad kalbėtis reikia daugiau, yra akivaizdu. Prieš Vyriausybei apsisprendžiant ir einant į Seimą, turi būti daugiau ir platesnio kalbėjimo, kaip mes turime ir galime pasiekti pensijų didinimą, užtikrinti oresnį gyvenimą senatvės sulaukusiems žmonėms Lietuvoje ne tik po 3 ar 5 metų, bet ir po 15 ar 30 metų", – pabrėžė D. Jankauskas.

Ministras žadėjo pasistengti kitą savaitę Vyriausybėje aptarti siūlymus dėl pensinio amžiaus vėlinimo.

"Reikia kalbėtis su aiškesniais argumentais, įvertinant visus variantus už ir prieš. Ne tik apie laikotarpius ir tempus, nuo kada tai daryti, bet ir kokį duoda rezultatą vienokio ar kitokio sprendimo priėmimas", – sakė D. Jankauskas.

Penktadienį partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei įteikė 120 tūkst. 501 piliečio parašus, reikalaujančius nevėlinti pensinio amžiaus.

Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai –62,5 metų. Planuojama, kad per artimiausius keletą metų šis skaičius turėtų pasiekti 65 metus, o ateityje – net 67 metus.