Bankų "nulūžimai" –...

Lietuvos bankas žada griežtinti bankų paslaugų kokybės kontrolę, mat Lietuvoje veikiančių komercinių bankų paslaugų teikimas nuolat sutrinka.

Nėra mėnesio, kad "nenulūžtų" ar nesutriktų kokio nors Lietuvoje veikiančio komercinio banko e. bankininkystės, pinigų išgryninimo bankomatuose ar atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis sistema.

Paveikė tūkstančius

Brangiai už bankų paslaugas mokantys vartotojai norėtų, kad gaunamos paslaugos būtų nepriekaištingos. Tačiau kuo dažniau bankai skelbia apie profilaktinius sistemų darbus ir per juos neatsako už paslaugų kokybę, tuo dažniau tos atnaujintos klientų aptarnavimo sistemos lūžta.

Šį trečiadienį įkaitais be pinigų visoje Lietuvoje tapo tūkstančiai SEB banko klientų. Tą pačią dieną dėl programinės sistemos gedimo kelias valandas neveikė ir banko "Snoras" e. bankininkystė. Todėl vieni žmonės negalėjo už pirkinius atsiskaityti prekybos vietose, kitiems pinigų neišdavė banko skyriuose, treti nesėkmingai darė pavedimus internetu. Dėl patirtos įtampos ir nepatogumų dauguma padarė išvadą: laikyti visus pinigus viename banke rizikinga.

Paliko be pirkinių

Trečiadienį kaip ir kiti SEB banko klientai, kurie su savimi turėjo tik mokėjimo kortelę, suplanuotam didesniam pirkiniui skolintis iš draugų buvo priverstas ir kaunietis Tadas Biliūnas.

"Sužinojęs, kad nieko negalima padaryti su SEB banko mokėjimo kortelėmis iki darbo dienos pabaigos, laukiau, kol sistema pradės veikti. Kai jau buvo paskelbta, kad gedimai ištaisyti, išskubėjau prie bankomato, tačiau išduoti pinigų jis dar negalėjo. Tada nuskubėjau į vieną iš kelių Kaune esančių banko skyrių, tačiau jie jau nedirbo. Tiksliai nepažiūrėjau į laikrodį, bet buvo arba kelios minutės prieš arba po 17 val. Banko darbuotojai jau buvo baigę darbą ir ramiai išėjo namo klientus palikę be galimybės išsigryninti pinigus", – piktinosi T.Biliūnas. Reikiamą kelių šimtų litų sumą jis pasiskolino iš draugų.

Dar į keblesnę situaciją pateko vilnietė Reda Žemaitienė. Ji po pietų su dviem mažamečiais vaikais išsiruošė į vieną prekybos centrų, kur pirkinių susikrovė už beveik 200 litų sumą.

"Dedu kortelę – ji neveikia. Suvedu kelis kartus kodą – neveikia. Grynųjų neturėjau, iš karto piktintis pradėjo eilėje stovintys žmonės, esą apsipirkti atėjau be grynųjų. Kai greitai nulėkiau prie bankomato ir jis taip pat neišgrynino pinigų, ne juokais sunerimau. Kai prie kasos grįžau be pinigų, į mane kreivai žiūrėjo jau ir pardavėja", – pasakojo tąkart nė lito grynaisiais į parduotuvę nepasiėmusi moteris.

Vienintelis sprendimas buvo palikti prekes ir važiuoti namo pasiimti kito banko kredito kortelės, kurios ji paprastai su savimi nesinešioja.

"Po tokio įvykio nesinori banke laikyti kasdienėms reikmėms reikalingų pinigų", – sakė ji. R.Žemaitienė piktinosi, kad vargu ar klientų nuostolius ketinantis padengti SEB bankas kompensuos papildomai patirtas transporto išlaidas.

"Taip tęstis negali"

Lietuvos nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentė Alvita Armanavičienė taip pat pateko į nemalonią situaciją.

"Atlikau pinigų pavedimą internetu vieno konfederacijos vykdomo projekto žmonėms, kad jie turėtų už ką įsipilti benzino ir išvyktų į bendruomenių apžiūrą. Tačiau pinigai nenuėjo. Žmonės buvo priversti skolintis ir patyrė nepatogumų", – sakė A.Armanavičienė.

Jos manymu, bankų sistemų veiklos nesklandumai jau yra per dažni. "Kas nors bankų turėtų pareikalauti ir juos įpareigoti, kad jų sistemos neišeitų iš rikiuotės. Taip tęstis negali", – teigė pašnekovė.

Nekelia pasitikėjimo

Vartotojų atstovei pritarė ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika. Jis pabrėžė, kad verslui bankų sistemų neveikimas kartais būna lemiamas įmonės veiklai.

"Pvz., jeigu reikia užsisakyti lėktuvo bilietą komandiruotei į kitą pasaulio kraštą ir mažesnė bilieto kaina galioja tik iki dienos pabaigos, neveikiant e. bankininkystei gali sužlugti visi planai", – kalbėjo pašnekovas.

Jo pastebėjimu, siekiant išvengti nesklandumų, kai itin dažnai stringa bankų e. bankininkystės sistemos, reiktų naudotis kelių bankų paslaugomis. "Tai dar kartą patvirtina, kad nereikia visų pinigų patikėti vienam bankui. Kitas svarbus dalykas – vartotojų lūkesčiai ir pasitenkinimas paslaugomis. Manau, kad klientų nepasitenkinimo bankų paslaugomis laipsnis yra gana didelis, nes mūsų netenkina nei brangūs paslaugų įkainiai, nei vis sugendančios sistemos. Jeigu bankai Lietuvoje lupa netgi daugiau nei kitose šalyse, tai jų teikiamos paslaugos turi būti "ledinės". Jeigu įkainiai būtų mažesni, priekaištų neturėčiau", – teigė verslininkas G.Romeika.

Kompensuos skirtingai

SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas patikino, kad bankas kompensuos klientų patirtus nuostolius. Ketinama kompensuoti operacijų išlaidas klientams, kurie išgrynino pinigus banko padaliniuose ar kitų bankų tinkluose. Pasak A.Žilinsko, tai bus atlikta automatiškai – visos operacijos bus matomos banko sistemoje. Esą tikslūs klientų patirti nuostoliai dar nežinomi.

Dėl sutrikusio ryšio su banko duomenų centru visoje Lietuvoje klientai nuo trečiadienio popietės negalėjo naudotis bankomatais, strigo banko paslaugos internetu, sutriko aptarnavimas kai kuriuose banko padaliniuose. Dalis problemų buvo išspręsta jau trečiadienį, o SEB banko bankomatų tinklas pradėjo veikti tik vakar vidurnaktį. Skaičiuojama, kad tinklas dėl nutraukto "Teo" kabelio trečiadienį neveikė maždaug 9 valandas. Kiek trumpiau buvo sutrikęs aptarnavimas ir kai kuriuose banko padaliniuose.

Pasak "Teo LT" atstovo spaudai Antano Bubnelio, kabelis buvo nutrauktas kitai bendrovei tiesiant požeminius elektros tinklus, todėl paslaugų teikimas sutriko ne tik SEB banko klientams, bet ir daliai "Teo" klientų.

Paklaustas, kokią atsakomybę prisiims bendrovė "Teo", A.Bubnelis pabrėžė, kad kompensacija dėl patirtų nuostolių numatyta sutartyse ir tai bus padaryta. Tiesa, automatiškai nuostolių savo klientams "Teo" nekompensuos, o lauks pretenzijų.