Atsinaujinti verčia sąskaitos

Aplinkos ministras jau raportavo apie bendrijas, kurios dalyvaus daugiabučių atnaujinimo programoje. Iš tiesų nė viena jų dar nepriėmė tokio sprendimo.

Renovuoti namą ar ne, žmonės nuspręs tik tuomet, kai sužinos, kiek kiekvienam tai kainuos. Atsakymą į svarbiausią klausimą pateiks ekspertai, įvertinę namų būklę ir parengę investicijų planus.

Šiems darbams konkursus paskelbė viena Panevėžio ir dvi Vilniaus daugiabučių namų bendrijos.

Pagal naująją programą koreguoti investicinius planus rengiasi ir viena Anykščių bei Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijos, nespėjusios to padaryti pagal senąją.

"Mes kol kas nieko nenusprendėme. Kai bus atliktas namo auditas, bus aišku, kiek kainuos renovacija, tik tuomet bendrija spręs, renovuoti ar ne", – šių bendrijų pirmininkai nesiveržia tapti pirmaisiais naujosios būsto atnaujinimo programos dalyviais.

Tiesa, dauguma jų vis dėlto neabejojo, jog greičiausiai gyventojų sprendimas bus teigiamas.

"Neturime kitos išeities. Vakar kaimynas savo bute braidė po vandenį – trūko vamzdžiai. O koridoriuose ir rūsyje jie trūkinėja nuolat. Varva stogas, kurio niekas negali suremontuoti.

Visiškai išsireguliavusi namo šildymo sistema, todėl dūstame nuo baisaus karščio ir išsausėjusio oro, šilumą leidžiame per langus ir gauname milžiniškas sąskaitas – šildymas kainuoja 8 litus už kvadratinį metrą", – savo bėdas vardijo Vilniuje, Erfurto gatvėje, esančio penkiaaukščio namo bendrijos pirmininkė Sigita Papickienė.

Šio daugiabučio gyventojai jau seniai galvojo apie namo atnaujinimą, tačiau jame nebuvo nei bendrijos, nei žmogaus, kuris imtųsi iniciatyvos. Vos prieš pusantrų metų šiame name su šeima įsikūrusi jauna moteris iš karto ėmėsi šio darbo.

"Lazdynai – nuostabi vieta gyventi. Puikiai suplanuotas, ramus ir žalias rajonas. Tačiau daugiau nei prieš keturiasdešimt metų statyti namai – visiškai nusidėvėję. Būtina juos atnaujinti", – neabejoja 26-erių S. Papickienė.

Bendraudama su namo senbuviais ji suprato, jog labiausiai žmones iki šiol gąsdino renovavimo procesą apraizgęs biurokratizmas.

Tačiau ji mano, jog paprasčiausiai trūksta informacijos. Viskas yra daug paprasčiau, nei įsivaizduojama.

Dabar gyventojams didžiausią nerimą kelia paskolos ir palūkanos, kurias tektų mokėti renovuojant namą, tačiau kur kas didesnį šoką visiems sukėlė pastarųjų dviejų mėnesių sąskaitos už šilumą. Visi suprato, jog toliau taip gyventi negalima.

"O vieni savo problemų neišspręsime. Turime pasinaudoti valstybės siūloma pagalba, kuri iš tiesų nėra jau tokia menka", – sakė jaunoji bendrijos pirmininkė.

Namo gyventojai planuoja atsijungti nuo centrinės miesto šildymo sistemos ir įsirengti namo autonominį šildymą, pakeisti vamzdynus, apšiltinti namo sienas, stogą, atsisakyti namą administruojančios įmonės paslaugų ir patys imtis jo priežiūros.

Žmonės jau pajuto, kad verta investuoti į savo pačių geresnį gyvenimą. Sigitos paraginti susidėjo pinigus ir laiptinėje pakeitė sukiužusius langus naujais.

Kad gyventojai nuspręs atnaujinti savo namą, neabejoja ir Kaune, Kalniečių rajone, esančio 55 butų daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Vilmantė Marcinkevičienė.

Ji teigė esanti tikra, jog ne mažiau kaip 80 procentų bendrijos narių pritars atnaujinimo projektui, nes seniai jau tam yra subrendę, tik nespėjo į ankstesnį renovacijos traukinį.

Moters nuomone, dabartinis renovacijos modelis turi ir pliusų, ir minusų. Bet viską įvertinus, gyventojams yra gana patrauklus ir priimtinas.

Panašiai nusiteikęs ir nedidelei 12 butų savininkų bendrijai atstovaujantis anykštėnas Audronis Gališanka. Anot jo, žmonės neturi ką prarasti, nes netgi paėmę kreditus kartu su palūkanomis nemokėtų daugiau, nei dabar tenka pakloti už šilumą.

"Manau, kad dabar yra palankus metas renovacijai, nes statybos darbų, medžiagų kainos sumažėjusios, o dabartinė 15 proc. valstybės parama yra net naudingesnė nei anksčiau buvusi 50 procentų – per pusę dengiamos audito, investicinio projekto rengimo išlaidos, kompensuojamos visos išlaidos nepasiturintiems namo gyventojams, teikiamos lengvatinės paskolos", – aiškino A. Gališanka.

Jis mano, jog po renovacijos energijos sąnaudos name turėtų sumažėti perpus – tai rodo ir daugelio anksčiau atnaujintų daugiabučių pavyzdžiai.

Bet svarbiausia, A. Gališankos nuomone, tam, kad žmonės imtųsi atnaujinti namus, reikia, jog valstybė laikytųsi savo įsipareigojimų, nekaitaliotų paramos ir kreditavimo sąlygų, kaip buvo iki šiol.

"Nemanau, kad aplinkos ministras G. Kazlauskas pasigyrė per anksti.

Tai, kad žmonės nusprendė rengti investicijų planus, investuoti į juos savo pinigus, ir yra visa ko pradžia", – sakė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta.

Anot jo, kai žmonės gaus atsakymus, kiek jiems reikės investuoti, kokią naudą jie turės atnaujinę namą, aiškiai matys, verta tai daryti ar ne. V. Serbenta neatmetė galimybės, jog bus ir tokių, kurie po to nuspręs projekto neįgyvendinti.

"Manau, kad sąskaitos, kurias gyventojai gavo už gruodžio ir sausio mėnesiais tiektą šilumą, dabar tapo pačiu svariausiu renovacijos argumentu. Iš karto tai pajutome, nes anksčiau nemokama mūsų agentūros linija per mėnesį sulaukdavo vos keliasdešimt skambučių, o dabar telefonas tiesiog kaista", – sakė V. Serbenta.

Kai kurių šalies daugiabučių gyventojų sąskaitos už šilumą jau pasiekė daugiau nei tūkstantį litų.