Krizės pabaiga: Europoje –...

Krizė įveikiama - tik reikia ryžto, ambicijų ir savikritiškumo. Sunkmečio pabaigą Senajame žemyne regi vis daugiau ekonomistų ir politikų. Lietuva kol kas tegali viltis, kad išsikapsčiusi Europa jai išties ranką.

Vaistų paieškos

Briuselio ekonomikos forumas ta vieta, į kurią kasmet per tūkstantį suvažiuojančių ekonomistų, politikų, finansų korporacijų vadovų ir mokslininkų girdavosi ES valstybių augimu ir prognozuodavo, kada pavyks aplenkti JAV. Tačiau šįmet nuotaikos ir diskusijos buvo kitokios, o visas forumas ir debatai skirti vienam skauduliui: kaip pažaboti krizę ir kokios strategijos padėtų greičiau išbristi iš gilios recesijos pelkės.

"Per metus Europos ir pasaulio ekonomika visiškai pasikeitė ir vis dar kasdien keičiasi. Mūsų ekonomiką ir finansų sistemas ėmė spausti iki šiol neregėti gniaužtai, kokių neteko patirti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos", - konstatavo Europos Komisijos (EK) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquínas Almunia.

Penkiasdešimt metų viso pasaulio ekonomika nebuvo patyrusi tokio smūgio - prekybos apimtis nė vienais metais nebuvo taip pastebimai sumažėjusi. Šįmet Europą apėmusi recesija yra didžiausia nuo tada, kai buvo įkurta bendrija. Taigi ir politikai, ir ekonomistai nebe pirmą mėnesį ieško vaistų, galinčių padėti nuo ekonomiką krečiančios karštligės.

Pamokas teks išmokti

Visos iki šiol pasaulį drebinusios krizės pažėrė klausimų ir pamokų tiems, kurie valdo ekonominius procesus.

"Atrodo, kad išgyvenę šią krizę pateksime į visiškai kitokią ekonominę ir finansinę aplinką, kurioje mūsų lauks nauji iššūkiai, nors dar turėsime grumtis ir su senais", - kalbėjo J.Almunia.

Tačiau netgi tuomet, kai ekonomikos rodikliai pradės gerėti, negalime tikėtis, kad verslas grįš į tas pačias vėžes - taip, kaip buvo, nebebus. Todėl jau dabar verta ieškoti atsakymų į kelis esminius klausimus: kaip įgyvendinsime ekonomikos gaivinimo planus ir kaip atgausime didžiulę paramą, skirtą bankų sektoriui, kai ekonomika vėl ims augti ir stabilumas grįš? Ar galime būti tikri, kad išmokome krizės pamoką? Ar ėmėmės tinkamiausių veiksmų, kad istorija nepasikartotų? Kaip Europa atrodys ir kokią vietą ji užims pasaulyje, kai krizė baigsis?

Išvengė bankų chaoso

Pastarieji metai patikrino, kaip vyriausybės geba atsitiesti po patirto smūgio - daugelio šalių vadovai į pasikeitusias ekonomines sąlygas reagavo greitai ir tinkamai, sakė J.Almunia. Jo nuomone, euroskeptikai, teigiantys, kad ES arba EK į krizę reaguoja per menkai, sąmoningai arba nesąmoningai neatsižvelgia į tai, ką institucijos yra nuveikusios arba vykdo šiuo metu.

"Sukūrę indėlių draudimo schemas išvengėme chaoso bankų sektoriuje. Daugybė įvairių finansinio reguliavimo mechanizmų jau veikia praktiškai, - kalbėjo komisaras. - Bankų rekapitalizacija ir garantiniai kreditai leido išvengti JAV banko "Lehman Brothers" istorijų Europoje."

"Lehman Brothers" praėjusių metų rugsėjį paskelbtas bankrotas tapo ryškiu pasaulio ekonominės krizės akcentu. Buvusio vieno didžiausių JAV investicijų banko skola siekė 613 mlrd. JAV dolerių. Paskelbus apie bankrotą buvo susiūbavę ir kelių Europos bankų pamatai, tačiau šalių vyriausybėms skyrus finansines injekcijas masinės griūties ir jos padarinių išvengta.

J.Almunia žada, kad EK stebės ekonominę padėtį atidžiai ir yra pasirengusi imtis veiksmų, jeigu jų prireiks.

"Mes, Europa, esame antra pasaulio ekonominė jėga, mūsų prekybos srautas lenkia JAV, o euras pasaulyje yra antra svarbiausia valiuta", - J.Almunia įsitikinęs, kad Europai pavyks išsaugoti konkurencingo žemyno poziciją. Jis pabrėžė, kad dabar itin svarbu atgauti pasitikėjimą bankų sektoriumi, tačiau įveikti krizę vien pumpuojant didžiules sumas pinigų į bankus, nepavyks.

Trūksta savikritikos ir ambicijų

Briuselio ekonomikos forume nemažai kritikos pažėrė buvęs Ispanijos premjeras Felipe Gonzálezas, jo nuomone, Europa turėtų įdėmiai pažvelgti į veidrodį ir pagaliau pamatyti savo trūkumus.

"Pasaulio ekonomikos kontekste Europa atrodo prastai ir turėtų imtis radikalių priemonių, kad padėtis pasikeistų. Jeigu nebus griežtų sprendimų, Europa praras savo įtaką pasaulyje", - perspėjo F.Gonzálezas. Jis įsitikinęs, kad europiečiai turėtų būti ambicingesni, nes krizė ne tik skriaudžia, bet ir suteikia galimybių.

"Europa praranda savo pozicijas pasaulyje, ji turi keistis, palikdama ydas praeičiai. Ši krizė suteikia galimybę iš naujo įvertinti ir performuoti socialinius ir industrinius santykius, mokslo sistemas, - kalbėjo F.Gonzálezas. - Mums reikia produktyvios Europos, kuri turėtų savo pagrindą pasaulio ekonomikoje."

Europai reikia B.Geitsų

F.Gonzálezas, kuris 1986-aisiais Ispaniją atvedė į ES, mano, kad bendrijos šalys turėtų pripažinti, jog Europai, vadovaujantis 2000 m. patvirtinta Lisabonos strategija, per dešimtmetį nepavyko tapti pačia dinamiškiausia pasaulio ekonomika. Europoje, palyginti su JAV, smulkiojo verslo plėtra vyko vangiai. Be to, dvidešimt stambiausių JAV korporacijų per dvidešimtmetį akivaizdžiai patobulėjo, o didžiausios Europos įmonės per tą patį laikotarpį pasikeitė nedaug.

"Europoje trūksta mobilumo, verslas neišnaudoja visų galimybių", - rėžė F.Gonzálezas. Europa buvo nepakankamai lanksti, ir tai padarė įtakos ne tik verslui, bet ir prekybos organizacijoms, politinėms partijoms - tiek dešiniosioms, tiek kairiosioms. Jis pasigedo priemonių, kurios skatintų kūrybiškumą ir inovacijas, o tokių priemonių nebuvimą vadino viena priežasčių, dėl ko dabartinė Europos padėtis tokia liūdna.

"Mes esame pernelyg išlepinti, vengiame imtis iniciatyvos tuomet, kai reikia nepabūgti rizikos. Mums reikia vaizduotės, kokią turi Billas Gatesas, sugebantis sukurti tokias sėkmingai veikiančias bendroves", - įsitikinęs ispanas.

Laikas perrašyti taisykles

Europos ekonomikos autoritetai - buvęs Prancūzijos banko vadovas, vienas buvusių Tarptautinio valiutos fondo vadovų Jacques'as de Larosièreas ir buvęs Europos komisaras, dabar einantis Bocconi universiteto (Italija) prezidento pareigas Mario Monti - Briuselio ekonomikos forumo dalyvius kvietė ieškoti naujo požiūrio, kuris padėtų išvengti ekonominių krizių ateityje.

J.de Larosière'as ragino ES pačiupti pasaulinės ekonominės krizės pateiktą galimybę sutarti dėl "kuklių reformų", kurias jis neseniai pristatė. EK pavedė jo vadovaujamai ekspertų grupei parengti pasiūlymus, kaip įveikti ekonominę ir finansų krizę.

Tokį J.de Larosière'o siūlymą Briuselio ekonomikos forume palaikė M.Monti, pakvietęs šalis nares sudaryti naują sutartį, kurioje būtų numatyti pagrindiniai bendros rinkos principai ir mokesčių reformos.

"Krizė dažnai įvardijama kaip netinkamo reguliavimo padarinys. Taip nėra. Tačiau reguliavimo sistemos spragos sudarė terpę rastis netinkamoms iniciatyvoms. Tos spragos lėmė trumparegišką elgesį ir sudarė galimybes išsisukinėti", - sakė J.de Larosière'as.

Jis įspėjo, kad ryžtingų veiksmų negalima atidėti ateičiai: "Jeigu 2009 m., vidury visos šitos netvarkos, Europa nesugebės susivienyti ir priimti kuklaus kompromiso, tada užmirškite viską."

Bocconi universiteto prezidentas M.Monti atkreipė dėmesį į didėjančią įtampą tarp ES narių, besivadovaujančių anglosaksiškuoju laisvosios rinkos ekonomikos modeliu, ir tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kuriose įprastas socialinės rinkos ekonomikos modelis. Jo nuomone, šios dvi pusės turėtų rasti kompromisą ir įtvirtinti jį nauju strateginiu susitarimu.

"Pasaulio ekonomika apimta krizės, o rinkos ekonomika patiria netgi didesnę krizę", - sakė jis.

Ragina griežčiau reguliuoti

Europos pastangos tobulinti finansų rinkų reguliavimą ir stiprinti bankų sektoriaus priežiūrą neturėtų būti pernelyg didelės, įspėjo Londone įsikūrusios finansų įmonių grupės "UniCredit Group" vyriausiasis ekonomistas Marco Annunziata, dirbęs "Deutsche Bank" ir Tarptautiniame valiutos fonde, kur buvo atsakingas už ypatingąsias užduotis ir euro zonos šalis. Jis įsitikinęs, kad ES yra pasirinkusi tinkamą kryptį, tačiau politikams vertėtų laikytis paprastų, nuoseklių ir bendrų taisyklių.

"Svarbu išvengti perdėto reguliavimo, nes tai sumažintų ilgalaikį ekonomikos potencialą, - sakė jis. - Europai reikia griežtesnių sąlygų, tačiau jokiu būdu ne didesnio reguliavimo. Nepamirškite, kad krizė kilo iš labiausiai reguliuotos finansų sektoriaus srities - bankų."

Mokesčių drausmės advokatu laikomas Švedijos finansų ministras Andersas Borgas forumo dalyvius perspėjo, kad sušvelninus biudžeto planavimo reikalavimus anksčiau ar vėliau atsiras rimtų problemų. A.Borgas teigė pastebintis, kad dar iki finansų krizės pradžios viešųjų finansų sistema daugelyje valstybių nebuvo tinkamai sustyguota. Jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų, daugelio ES narių biudžetų deficitas dar didės.

Pastebimi atsigavimo ženklai

J.Almunia įsitikinęs, kad didžiulės ES narių pastangos įveikti sunkmetį jau pradeda nešti vaisių.

"Matome progresą. Finansų rinkos stabilizavosi, o pastarųjų dienų rodikliai suteikia pagrindą optimizmui: trumpalaikių paskolų palūkanų normos euro zonoje nukrito nuo 5 proc. rudenį iki 1 proc. dabar, - kalbėjo komisaras. - Pastebime ženklų, kad per pastaruosius mėnesius padėtis pagerėjo ir akcijų biržose, be to, palankesnės verslui tampa finansavimo sąlygos."

Pirmus atsigavimo ženklus jis pastebėjo Kinijoje ir JAV, tačiau jau ir Europoje matyti šviesa. Teigiamų tendencijų jis mato eksporto statistikoje, be to, auga verslo pasitikėjimas. Ekonomikos skatinimo paketai, kuriuos verslui parengė vyriausybės, anot jo, "per ateinančius mėnesius pamaitins daug išalkusio verslo".

Vis dėlto nevertėtų per anksti džiūgauti, pabrėžė J.Almunia: nors ir pastebima ženklų, kad rececija menksta, proveržio dar nematyti - kuklaus ekonomikos augimo galima tikėtis tik 2010 m.

Rekordinis ekonomikos nuosmukis

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 2,1 proc., labiausiai nuo 1960 m., kai pradėta rinkti atitinkamus duomenis.

Paskutinį 2008 m. ketvirtį 30 valstybių vienijančios organizacijos ūkis susitraukė 2 proc.

JAV BVP pirmą ketvirtį, kaip ir paskutinį 2008 m. ketvirtį, smuko 1,6 proc.

Euro zonoje BVP sausį-kovą sumažėjo 2,5 proc.

Japonijos ūkis pirmą ketvirtį smuko 4 proc., labiau negu paskutinį 2008 m. ketvirtį, kai nuosmukis siekė 3,8 proc.

Palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu, EBPO BVP smuko 4,2 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo 9,1 proc. BVP kritimas Japonijoje ir 6,9 proc. nuosmukis Vokietijoje.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad dešimties ES narių iš Rytų Europos (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Rumunijos) BVP šiemet smuks 3 proc., o kitąmet augimas sieks nulį.

500 mln. eurų - Europos bedarbiams

Kilus krizei be darbo likę asmenys gali pasinaudoti ES Prisitaikymo prie globalizacijos fondo parama. Fondo lėšomis darbuotojams gali būti suteikta tikslinė parama, skirta padėti jiems kuo greičiau grįžti į darbo rinką - persikvalifikuoti arba rasti naują darbo vietą. ES Prisitaikymo prie globalizacijos fondas pradėjo veikti 2007 m. sausį. Iki šiol jo parama galėjo būti suteikta be darbo likus ne mažiau kaip tūkstančiui darbuotojų. Dabar numatyta ją teikti tuomet, kai be darbo lieka bent 500 darbuotojų. Iki šiol pusę fondo paramos lėšų turėjo skirti pačios valstybės. Dabar numatyta, kad ES galės suteikti 65 proc. fondo paramos. Naujieji nuostatai galios iki 2011 m. Fondo biudžetas siekia 500 mln. eurų per metus. Pernai beveik 300 tūkst. eurų parama iš šio fondo buvo skirta buvusiems "Alytaus tekstilės" darbuotojams.

Trumpas interviu

Apie Europos ir Lietuvos ekonomikos atsigavimo požymius kalbamės su banko "DnB Nord" vyriausiuoju analitiku prof. Rimantu Rudzkiu.

- ES lyderiai jau pastebi pirmus ekonomikos stabilumo ženklus. Kada, jūsų nuomone, jų bus galima įžvelgti ir Lietuvos ekonomikoje ir kokie jie bus?

- Lietuvoje ekonomikos atsigavimo ženklų pamatysime gerokai vėliau, nes priežasčių griūčiai buvo daugiau negu kitose ES šalyse. Jeigu ES rinka atsigautų, Lietuvai būtų gerai, bet mums svarbi ir NVS šalių rinka. Jeigu naftos kainos, kaip daug kas prognozuoja, rudenį pakiltų iki 70 JAV dolerių už barelį, tikėtina, kad Rusijos rinka atsigautų greičiau negu ES. Jeigu taip įvyktų, pradėtų didėti Lietuvos eksporto apimtis. Bet kol pajusime visos ekonomikos gerėjimą, dar ilgai teks laukti. Prisiminkime Rusijos krizę: eksporto apimtis pradėjo augti 2000 m., o nedarbo pikas buvo pasiektas 2001 m., kai ekonomika, rodos, jau buvo atsitiesusi. Šiuo metu nuosmukis gerokai didesnis negu po Rusijos krizės ir jo inercija bus didesnė. Kitais metais pagerėjimo ženklų gal pamatysime, tačiau bendras ekonomikos lygis kitąmet dar smuks - BVP, biudžeto pajamos mažės, nedarbas didės. Kai kurie sektoriai galbūt pradės stiebtis. Galbūt maisto pramonės eksportas į Rusiją arba ES subsidijos padidės.

- Premjeras Andrius Kubilius jau regi krizės pabaigą. Ar jo lūkesčiai pagrįsti?

- Žmogus gali matyti pabaigą, bet gal ji - po dvejų metų? Galbūt kai kurie požymiai leidžia daryti tokias išvadas, bet labiau tikėtina, kad toks optimizmas nepagrįstas. Iki šiol jokių gerų žinių nematydavome, visi rodikliai prastėjo, o dabar jau pradedame girdėti gerų žinių. Premjero emocinis nusiteikimas gali būti nulemtas kasmėnesinio statistikos vertinimo. Vyriausybės vadovas, matyt, užmiršta, kad ūkyje jaučiamas ryškus sezoniškumas - visada gegužę būna geriau negu balandį, o balandį - geriau negu kovą. Patys sunkiausi mėnesiai ekonomikai yra pirmi trys metų mėnesiai. Paskui prasideda vasaros darbai ir nedarbas sumažėja. Statistiką analizuoti vertėtų atmetus sezoniškumo veiksnį. Nereikėtų pasiduoti iliuzijoms, kad viskas praeis greitai - taip nebus. Dar nemažai neigiamų procesų neiškilo į paviršių.

- Kokios pagalbos Lietuva ir kitos ES naujosios šalys galėtų tikėtis iš Bendrijos senbuvių? O gal turėtume kapstytis patys?

- Būtų gražu, jeigu sumažėtų biurokratinių ribojimų, bet neatrodo, kad taip galėtų atsitikti. Mums sunku persiorientuoti į išorinę rinką, nes saisto paslaugų eksporto ribojimai. Pagalba naujųjų ES šalių žemdirbiams yra mažesnė negu Sąjungos senbuviams. Jeigu šiuo metu viskas būtų suvienodinta, padėtis tikrai pagerėtų. Kita vertus, aktualiau dabar būtų gauti finansinę pagalbą. Nieko taip dabar mums netrūksta kaip finansų. Jeigu pavyktų mūsų įmonėms pigiai gauti kreditų, o tai įmanoma, matyt, tik su Vyriausybės pagalba, tai būtų labai gerai. Užsienio valstybės galėtų paremti investicinius projektus Lietuvoje, kuriuos mūsų valstybė priversta įšaldyti, nes neturi lėšų.

- Ar vertėtų ES narėms peržiūrėti Lisabonos strategiją, kuri krizės sąlygomis galbūt nebeaktuali?

- Vertinant pasauliniu mastu, Lisabonos strategija labai logiška, tačiau krizės sąlygomis ja remtis šiek tiek naivu. Čia kaip žaidžiant šachmatais: yra ilgalaikė šachmatininko strategija, ir yra artimiausi jo veiksmai, kai reikia skaičiuoti kombinacijas, atremti išpuolius. Jeigu šachmatininkas blogai įvertins artimiausią padėtį, o gerai numatys ilgalaikę strategiją, tai negerai. Pasaulis dabar gyvena kitokiomis sąlygomis, negu esant normaliai ekonomikos raidai. Reikėtų inventorizuoti Lisabonos strategijos teiginius ir pažiūrėti, kurie prioritetai yra patys svarbiausi sunkmečio sąlygomis, kad iš krizės išeitume patyrę kuo mažiau nuostolių.